Trys specialūs plaustai upinėms žuvėdroms įrengti Sartų ežere ties Dusetomis. Vieta parinkta šalia nedidelės rudagalvių kirų kolonijos įsikūrusios ant plovų sankaupų. Gana dažnai šios dvi rūšys peri artimoje kaimynystėje, nes kolektyvinė paukščių gynyba padeda atgrasyti plėšrūnus. Tiesa, rudagalviai kirai lizdams renkasi vietas su augalijos priedanga, o upinės žuvėdros peri atvirose vietose.
Projekto „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje” vykdymo laikotarpiu Nemuno kilpų regioniniame parke esančiose upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai išskirtose dviejose „Natura 2000“ teritorijose „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ ir „Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio“ planuojama atkurti degradavusias svarbiausias žuvėdrų veisimosi buveines Nemuno salose ir nuolatos palaikyti gerą perimviečių būklę.
Visiškai neseniai Nemune ties Vilkija supiltoje smėlio saloje jau įsikūrė pirmieji gyventojai. Apie 15 mažųjų žuvėdrų porų įsiūrė naujojoje salelėje ir jau pradeda perėjimą arba jam ruošiasi.
2019 m. gegužės 21 dieną atliktas pirmasis detalus perinčių upinių žuvėdrų monitoringas Niedaus ornitologiniame draustinyje. Ankstesnių stebėjimų metu buvo vertinama tik preliminari į perimvietes sugrįžusių žuvėdrų gausa ir atskridimo laikas. Tuo tarpu detalaus monitoringo tikslas – įvertinti upinių žuvėdrų populiacijos gausą ir perėjimo sėkmingumą, stebėti projekto metu įgyvendintų gamtotvarkos priemonių veiksmingumą.
Pamėgę stebėti ant Klaipėdos universiteto stogų įsikūrusios paprastųjų pelėsakalių šeimynos gyvenimą, gali ir vėl tai daryti – šeimyna grįžo į inkilą, šiuo metu patelė dar vis deda kiaušinius ir tuo pačiu metu juos peri. Patinas kas kelios valandos atneša patelei sugautą grobį, o kol patelė lesa, jis užsiima kiaušinių šildymu. Pernai šį inkilą sėkmingai paliko šeši jaunikliai, tuo tarpu kai kitos poros vidutiniškai užaugino po tris jauniklius.
Nemune šalia Vilkijos šalia jau prieš keletą metų susiformavo smėlio sala, kurią noriai „okupavo” paukščiai. Šiemet greta senesnės ėmė formuotis dar viena mažytė salelė. Pasitarus su žuvėdrų apsaugai skirto LIFE projekto partneriu – VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD), buvo priimtas sprendimas ją padidinti ir suformuoti gerokai didesnę salą paukščiams dar šiam perėjimo sezonui. Šiuos darbus, kaip numatyta projekto paraiškoje, turi įgyvendinti VVKD.
Š.m. gegužės 16 d. Lietuvos ornitologų draugijos nariai, kartu su Nemuno deltos regioninio parko ir Vidaus vandens kelių direkcijos atstovais, surengė išvyką Nemunu. Vidaus vandens kelių direkcijos priežiūros laivu praplauktas Nemuno ruožas nuo Rusnės iki Galzdonų.
Informuojame, kad dėl spausdinimo broko žurnalas pasieks skaitytojus ateinančią savaitę. Leidykla nesutiko priimti nekokybiško gaminio tad teko ieškoti kitos spaustuvės ir derintis su paštu dėl platinimo terminų.
Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos užsakymu vykdo juodojo peslio tyrimus dėl jo gausos ir apsaugos būklės Lietuvoje nustatymo. Darbai bus atliekami trejus metus ir jiems vykdyti suburta patyrusių ornitologų grupė. Tačiau, siekiant kuo tiksliau įvertinti juodojo peslio dabartinę būklę mūsų šalyje, LOD sekretoriatas kviečia LOD narius ar kitus gamta besidominčius žmones pagal galimybes padėti atlikti šių paukščių inventorizaciją. Norinčiuosius prašome kreiptis į juodojo peslio inventorizaciją koordinuojantį LOD darbuotoją Eugenijų Drobelį [email protected] Pasiryžusiems talkinti bus atsiųstas tyrimų apskaitos lapas.
2008-2011 metais joje perėdavo nuo dešimties iki daugiau 30 šios rūšies porų. Kai kuriais metais jos įsikurdavo smėlėtuose aukštesnės salos plotuose, o esant žemam nemuno upės vandens lygiui – greta susiformavusiose seklumose. Kai kuriais metais jų kaimynystėje įsikurdavo ir ne mažiau upinių žuvėdrų porų. Tačiau vėliau, dėl salų užaugimo žole, perinčių mažųjų žuvėdrų skaičius palaipsniui, bet sparčiai mažėjo ir prieš penkerius metus čia ne kasmet įsikurdavo tik pavienės poros.
