Naujienos

2019 m. liepos mėn. 15 dieną Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus mini savo veiklos 100- metį. Tai vienas seniausių muziejų respublikoje ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus Pabaltijyje.

Dainavos kraštą užklupusi ilgalaikė sausra sukėlė neatitaisomą žalą gyvajai gamtai. Neįtikėtinai nusekus Nemunui, ties Lipliūnais salose įsikūrusią rudagalvių kirų, upinių ir mažųjų žuvėdrų koloniją ištiko pragaištis.

Lietuvos ornitologų draugija jau anksčiau atliko Nemuno salų ties Lipliūnais pirmuosius tvarkymo darbus. Šiuo metu vykdomas upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos projektas užtikrins ilgalaikę tinkamą žuvėdroms veistis salų būklę. Jau šiais metais buvo stebėti akivaizdūs ir džiuginantys paukščių sąstato bei jų gausumo pokyčiai.

Paukščių veisimosi metas pamažėle baigiasi. Tačiau sausros išsekintų upių vagose atsivėrusiose seklumose vis dar telkiasi gausūs paukščių pulkai. Į vieną draugę susitelkę upinės ir mažosios žuvėdros, rudagalviai kirai, upiniai kirlikai, krantiniai tilvikai, įvairios antys ir kiti sparnuočiai.

Šių metų birželio 28-30 d. savaitgalį, mėnesiu anksčiau nei tradiciškai Druskininkų apylinkėse esančio Ašarėlio ež. pakrantėje būrys paukščiais besidominčių žmonių susirinko į tradicinį renginį „Žalia varna 2019“. 

Lietuvos ornitologų draugijos vykdomo projekto „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ partneris Nemuno kilpų regioninio parko direkcija šiais metais pradėjo upinių ir mažųjų žuvėdrų veisimosi sėkmingumo ir veisimosi buveinių tyrimų darbus. 

Gegužės 26 dieną buvo vykdomas pakartotinis upinių ir mažųjų žuvėdrų monitoringas Nemune nuo Kulautuvos iki Jurbarko. Su projekto partneriu VVKD buvo plaukiama Nemuno upe, siekiant įvertinti pirmosios apskaitos metu užregistruotas kolonijas bei patikrinti, ar neatsirado naujų perimviečių. Nusekus upėms atsiveria smėlėtos salos, kuriose kuriasi mažosios žuvėdros.

2019 birželio 2 dieną Novaraisčio ornitologiniame draustinyje vykdytas pirmasis perinčių upinių žuvėdrų monitoringas. Atkūrus net keletą plikų durpių salų, upinės žuvėdros šiemet Novaraistyje  įsikūrė trijose iš jų atskirai nuo kaspijinių kirų, kurie okupavo didžiąsias durpių salas. Didžiausia upinių žuvėdrų kolonija, kurioje buvo 65 poros, įsikūrė vakarinėje durpyno dalyje esančioje saloje. Čia upinės žuvėdros peri kartu su paprastaisiais ir keletu rudagalvių kirų. Dar 18 žuvėdrų porų deda kiaušinius gretimoje, rudagalvių kirų užimtoje saloje, o 5 poros peri nedidelėje salelėje šiauriniame pakraštyje. Lizduose rasti sudėti 192 žuvėdrų kiaušiniai. Paukščių dėtys buvo labai skirtingos – kai kurios poros buvo sudėjusios tik po vieną kiaušinį, o kituose lizduose jaunikliai jau greitai turėjo ristis.

Nemuno atkarpoje tarp Kulautuvos ir Smalininkų du kartus skirtingu metu buvo atlikta perinčių upinių ir mažųjų žuvėdrų apskaita. Gauti rezultatai negali nedžiuginti – seniau Nemuno suformuotose ir šviežiai supiltose salose rasta 218 porų perinčių upinių žuvėdrų ir 72 poros mažųjų žuvėdrų.