Tiriamoji veikla

Žiemojančių paukščių apskaitos

Žiemojančių paukščių apskaitos

Pirmosios tarptautiniu mąstu koordinuotos vandens paukščių apskaitos buvo surengtos dar 1967 metais. Tarptautinių vandens paukščių apskaitų (angl. International Waterbird Census (IWC)) informacija tapo svarbi vandens ir pelkių paukščių apsaugai visame pasaulyje. 2016 metais buvo minimi 50-ieji apskaitų metai, o Wetlands International kiekvieną žiemą kviečia visus prisijungti ir paremti šį svarbų darbą.

Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje tapo tradicine ir jau nuo 2010 metų kasmet vykstančia Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą. Apskaitų metu surinkta informacija perduodama Wetlands International organizacijai. Kiekvienais metais prie apskaitų prisijungia vis platesnis savanorių ratas, kurių dalyvavimas yra labai svarbus ir būtinas.

Lietuvos perinčių paukščių atlaso (LPPA) darbai

Lietuvos perinčių paukščių atlaso (LPPA) darbai

Naujasis Europos perinčių paukščių atlasas (European Breeding Bird atlas – EBBA2) buvo didelis iššūkis visiems Europos ornitologams. Jo tikslas – surinkti labai svarbią Europoje perinčių paukščių būklės informaciją, kuri bus naudojama moksliniais ir gamtosauginiais tikslais. Paskutinis toks atlasas buvo sudarytas prieš 20 metų.

Lauko darbams buvo skirti 5 metai (2013-2017 m.), atlasas apima daugiau kaip 50 Europos šalių ir apie 500 perinčių paukščių rūšių. Daugiau informacijos apie EBBA2 rasi internetinėje svetrainėje http://www.ebba2.info/.

Lietuva į šį projektą įsitraukė metais vėliau (nuo 2014 metų). Čia, renkant informaciją Europos atlasui, tuo pačiu buvo renkami duomenys ir detalesnio Lietuvos perinčių paukščių atlaso (LPPA) atnaujinimui. Šie duomenys dar bus renkami iki 2023 metų. Paskutinis toks atlasas Lietuvoje buvo sudarytas 2000-aisiais metais. Taigi naujasis atlasas – tai puiki proga apžvelgti, kokie pokyčiai įvyko mūsų šalies ornitofaunoje, kaip pasikeitė atskirų rūšių paplitimas bei statusas.

Žiemojančių vandens paukščių apskaitos 2015-2016

Žiemojančių vandens paukščių apskaitos 2015-2016

Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje tapo tradicine ir jau šeštus metus iš eilės vykstančia Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą. Kiekvienais metais prie apskaitų prisijungia vis platesnis savanorių ratas, kurių dalyvavimas yra labai svarbus ir būtinas.

Apskaitos turi būti vykdomos 2016 metų sausio 9 – 21 dienomis, tačiau laikantis tarptautinio susitarimo reikia apskaitas atlikti sausio 15-17 dienomis. Taip pat sausio mėnesį Wetlands International / IUCN Duck Specialist Group (DSG) organizuoja rudagalvių ančių lyčių pasiskirstymo tyrimą (plačiau http://www.ducksg.org/activities/compoch/). Kadangi apskaitų metu papildomos informacijos suvesti nereikės, tiesiog prašome stebėtojų atkreipti dėmesį į rudagalves antis ir pagal galimybes nurodyti stebėtų ančių lytį stebėjimo anketoje.

Pateikiama kovų kolonijų inventorizacijos metodika

Kovų kolonijų inventorizacija vykdoma daugumai porų (tikintis visoms, neskaitant pakartotinų dėčių) jau sudėjus kiaušinius, t.y. maždaug nuo balandžio 20 dienos iki gegužės vidurio. Esant ankstyvam pavasariui (kaip šių metų), apskaitas galima pradėti nuo balandžio vidurio ir tęsti iki gegužės 10 d. Esant tam tikroms aplinkybėms (jei galimas apsilankymas kitu, nei nurodyta laiku), galima apskaitas vykdyti ir anksčiau, tačiau ne anksčiau balandžio 1 d., nes kitu atveju būtų surinkti kiek iškreipti rezultatai, nes nebūtų suregistruotos vėlyvos vados, kurios sudaro nemažą perinčių porų procentą kolonijoje. Be to, patartina apskaitas vykdyti kol medžiai nėra pilnai sužaliavę, nes tuomet lapuočiuose yra sunkiau tiksliai suskaičiuoti lizdus. Tuo tarpu lizdų spygliuočiuose medžiuose apskaitas galima atlikti ir vėliau, tačiau iki birželio 1 d.

Kolonijinių vandens paukščių apskaita

LOD nariams talkinant kolonijinių vandens paukščių (kormoranų, pilkųjų garnių; rudagalvių, sidabrinių ir mažųjų kirų; upinių, mažųjų, juodųjų baltasparnių ir baltaskruosčių žuvėdrų) apskaita buvo atlikta 2001 metais. Apskaitos svarbiausias tikslas, užregistruoti kuo daugiau šių paukščių kolonijų. Tai turėjo taikomąją reikšmę, nes dalis šių paukščių yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, dalis rūšių turi būti saugoma pagal ES Paukščių direktyvos reikalavimus, tam tikslui steigiant paukščių apsaugai svarbias teritorijas. Tuo pačiu projekto organizatoriai pripažino, kad LOD narių aktyvumas buvo neplanuotai mažas.

Pavojingose vietose sukrautų gandralizdžių apsaugos projektas

Buvo vykdomas 2001-2002 metais. Jį finansavo Danijos ornitologų draugija ir Danijos Vyriausybė. Jo svarbiausias tikslas – išbandyti būdus ir kelius kaip spręsti pavojingose vietose sukrautų gandralizdžių apsaugos problemą. Šio projekto aktualumą patvirtino visuomenės viešas susirūpinimas ant elektros perdavimo linijų stulpų sukrautų gandralizdžių likimu, nes tokių gandralizdžių šalyje nuolat daugėja. Elektros tinklus prižiūrinčios organizacijos dėl tokio gandrų elgesio patiria nemažus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Mat tiesioginį kontaktą su gandralizdžiu turintys laidai per kelerius metus dėl korozijos suyra ir gali nutrūkti. Tai kelia pavojų greta tokio gandralizdžio gyvenantiems žmonėms ir gyvūnams. Elektros tinklų specialistai turi reguliariai tikrinti potencialiai pavojingas vietas su gandralizdžiais ir šalinti susidariusius gedimus. Taip pat nustatyta, kad su elektros laidais besiliečiantis gandralizdis yra savotiškas elektros energijos „vartotojas” ir, esant drėgnam orui, gali sukelti trumpą jungimą. Apskaičiuota, kad vienas ant elektros laidų sukrautas gandralizdis nuolat „naudoja” beveik tiek pat elektros energijos, kiek viena 60 W galios elektros lemputė. Be to, šiuo metu elektros linijose dažniausiai naudojamų atramų konstrukcijos nėra pritaikytos išlaikyti iki kelių šimtų kilogramų sveriantį gandralizdį, todėl yra didelė tikimybė, kad ant senos atramos surautas lizdas su atrama gali nuvirsti (atramai nulūžus). Dėl minėtų priežasčių elektros tinklų specialistai yra nepatenkinti tuo, kad gandrai taip pamėgo jiems nepritaikytas „lizdavietes”, ir, vadovaudamiesi Elektros tinklų priežiūros taisyklėmis gali nuo veikiančių elektros linijų gandralizdžius numesti. Tačiau šiuo metu galiojantis gyvūnijos apsaugos įstatymas draudžia naikinti gandrų lizdus. Taigi šių teisinių aktų prieštaravimas sukelia savotišką konfliktinę situaciją, skirtingose barikadų pusėse pastatydamas aplinkosaugos specialistus ir energetikus. Šis LOD projektas ir turėjo tikslą numatyti kelius ir būdus kaip šias problemas Lietuvoje spręsti ir atlikti nedidelį ir nebrangų praktinį parodomąjį eksperimentą.

Retų rūšių miško paukščių lizdų inventorizacija

Projektas pradėtas vykdyti 1997 m. Jis svarbus ryšium su miškotvarkos darbais. Svarbiausias tikslas yra surinkti įvairius duomenis ir informaciją apie retų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą rūšių miško paukščių perimvietės bei tikslias lizdų lokalizacijos vietas. Tokia informacija aprūpinus Valstybinio miškotvarkos instituto specialistus, ruošiančius ūkinės veiklos miškuose projektus, galima geriau apsaugoti retas paukščių rūšis nuo miško darbų trikdymo, jų lizdų ir (arba) veisimosi buveinių sunaikinimo iškertant medžius su lizdais bei pakeičiant aplinką, kuri dėl ūkinės veiklos įtakos taptų veisimuisi visiškai nebetinkama.