Naujienos

Žurnalo paukščiai 11 Nr. (2011/3) apžvelgėme apie žuvininkų perėjimo atvejus ant žmogaus statinių visame jų paplitimo areale. Lietuvoje 2011 m. žuvininkai sėkmingai perėjo Zarasų r. esančiame gandralizdyje ant vandentiekio bokšto. Lietuvoje tai buvo pirmas fiksuotas veisimosi faktas ant žmogaus statinio. Jau tuo metu turėjome informacijos, kad kaimyninėje Baltarusijos Vitebsko srityje žuvininkai peri ir ant aukštos įtampos elektros perdavimo linijų atramų. Ne vienoje Europos šalyje tai neretai pasitaikantys atvejai. Laukėme kažko panašaus ir Lietuvoje. Tačiau nors mūsų ornitologai ir dairėsi į aukštos įtampos linijas, iki šiol tokių atvejų neaptiko.

Šį, jau trečiąjį tokio pobūdžio leidinį Lietuvos ornitologų draugija parengė Žemaitijos nacionalinio parko iniciatyva. Jame aprašyta 11 paukščių stebėjimo maršrutų Žemaitijos nacionaliniame parke (2 iš jų iš dalies patenka ir į parko apsaugos zoną). Maršrutai apima skirtingas buveines: užliejamas ir sausas pievas, upių ir paežerių slėnius, eutrofinius ir mezotrofinius ežerus, spygliuočių, mišriuosius ir lapuočių miškus, žemapelkes, ganomas pievas, agrarinį kraštovaizdį ir kt. Ši skirtingų buveinių gama Žemaitijos nacionaliniame parke sukuria ypatingas sąlygas gyventi aibei skirtingų sparnuočių, kurių šioje, nors ir nedidelėje, teritorijoje užregistruota 203 rūšys. Keliaudami nurodytais maršrutais tinkamu metų ir paros laiku turėsite galimybę sutikti ne tik retų šio krašto sparnuočių, tačiau ir aibę kitų čia perinčių paukščių rūšių, kurias paprastai nėra lengva pamatyti.

Pastarųjų metų duomenys apie Svencelės pelkėje perinčius dirvinius sėjikus buvo labai neišsamūs, todėl birželio pradžioje įvykusios kelionės į Svencelės pelkę pagrindinis tikslas buvo detaliau patyrinėti šią nuošalią vietovę ir išsiaiškinti, ar šie reti, tundriniam kraštovaizdžiui būdingi ir jau nuo 1976 m. į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti paukščiai vis dar peri šioje pajūrio aukštapelkėje.

Visiškai neseniai Nemune ties Vilkija supiltoje smėlio saloje jau įsikūrė pirmieji gyventojai. Apie 15 mažųjų žuvėdrų porų rado prieglobstį čia ir jau pradeda perėjimą arba jam ruošiasi.

Trys specialūs plaustai  upinėms žuvėdroms įrengti Sartų ežere ties Dusetomis. Vieta parinkta šalia nedidelės rudagalvių kirų kolonijos įsikūrusios ant plovų sankaupų.  Gana dažnai šios dvi rūšys peri artimoje kaimynystėje, nes kolektyvinė paukščių gynyba padeda atgrasyti plėšrūnus. Tiesa, rudagalviai kirai lizdams renkasi vietas su augalijos priedanga, o upinės žuvėdros peri atvirose vietose.

Projekto „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje” vykdymo laikotarpiu Nemuno kilpų regioniniame parke esančiose upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai išskirtose dviejose „Natura 2000“ teritorijose „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ ir „Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio“ planuojama atkurti degradavusias svarbiausias žuvėdrų veisimosi buveines Nemuno salose ir nuolatos palaikyti gerą perimviečių būklę.

Visiškai neseniai Nemune ties Vilkija supiltoje smėlio saloje jau įsikūrė pirmieji gyventojai. Apie 15 mažųjų žuvėdrų porų įsiūrė naujojoje salelėje ir jau pradeda perėjimą arba jam ruošiasi. 

2019 m. gegužės 21 dieną atliktas pirmasis detalus perinčių upinių žuvėdrų monitoringas Niedaus ornitologiniame draustinyje. Ankstesnių stebėjimų metu buvo vertinama tik preliminari į perimvietes sugrįžusių žuvėdrų gausa ir atskridimo laikas. Tuo tarpu detalaus monitoringo tikslas – įvertinti upinių žuvėdrų populiacijos gausą ir perėjimo sėkmingumą, stebėti projekto metu įgyvendintų gamtotvarkos priemonių veiksmingumą.

Pamėgę stebėti ant Klaipėdos universiteto stogų įsikūrusios paprastųjų pelėsakalių šeimynos gyvenimą, gali ir vėl tai daryti – šeimyna grįžo į inkilą, šiuo metu patelė dar vis deda kiaušinius ir tuo pačiu metu juos peri. Patinas kas kelios valandos atneša patelei sugautą grobį, o kol patelė lesa, jis užsiima kiaušinių šildymu. Pernai šį inkilą sėkmingai paliko šeši jaunikliai, tuo tarpu kai kitos poros vidutiniškai užaugino po tris jauniklius.

Nemune šalia Vilkijos šalia jau prieš keletą metų susiformavo smėlio sala, kurią noriai „okupavo” paukščiai. Šiemet greta senesnės ėmė formuotis dar viena mažytė salelė. Pasitarus su žuvėdrų apsaugai skirto LIFE projekto partneriu – VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD), buvo priimtas sprendimas ją padidinti ir suformuoti gerokai didesnę salą paukščiams dar šiam perėjimo sezonui. Šiuos darbus, kaip numatyta projekto paraiškoje, turi įgyvendinti VVKD.