Tarp žąsų debesų, kur ne kur prasiskverbia ankstyvo pievinio kalviuko giesmė, grįžtančios lygutės, erškėtžvirblių varpeliai. Žąsų srautus, uodegomis reguliuoja baltosios kielės. Tik pilkųjų žąsų jau nebematyti horizontuos. Jos vienintelės žąsų atstovės, kurios pas mus peri (tačiau niekada nežinai kokių netikėtumų gali aptikti bebūdamas gamtoje), ir jos jau sulindusios nendrynuos ir užsiėmusios šeimyniniais reikalais.
Atsižvelgiant į susidariusią ekstremalią situaciją šalyje ir Vyriausybės paskelbtus nurodymus, siekiant užkirsti kelią koronaviruso (COVID-19) išplitimui, Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriato darbuotojai karantino laikotarpiu dirbs nuotoliniu būdu.
Nors ir lėtas, bet anksti parklydęs pavasaris lėmė ne tik ankstyvą paukščių migraciją, bet ir sparnuočių tuoktuves. Dar vasario antroje pusėję suaktyvėjusios pelėdos šiuo metu jau aktyviai ūbauja ir švilpauja įvairiose Lietuvos vietose. Nesnaudžia ir geniai – jų rytinės trelės ir klykavimai taip pat užpildė mūsų girias. Kiek labiau pasimetę vištiniai paukščiai, kurių tuoktuvės šiais metais nėra taip stipriai išreikštos, tačiau tinkamu oru galima stebėti ir šių paukščių pavasarinį elgesį bei girdėti jų balsus.
Lietuvos ornitologų draugija, atsižvelgdama į 2020 m. vasario mėn. 26 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 152 paskelbtą valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, į LR Sveikatos aplinkos ministerijos rekomendacijas/nurodymus, pripažįsta tai nenugalimos jėgos aplinkybėmis (force majeure), sudarančiomis kliūtis vykdyti tam tikras įstatyme ir Draugijos įstatuose numatytas pareigas ir praneša, kad 2020-03-21 ir 2020-03-22 dienomis turėjęs vykti visuotinis narių susirinkimas atšaukiamas ir neįvyks. Eilinis visuotinis Draugijos narių susirinkimas Įstatų nustatyta tvarka bus šaukiamas nedelsiant po to, kai išnyks minėtos aplinkybės, kai bus atšaukta ekstremali padėtis.
Jau tapo gražia tradicija kiekvienais metais skirti padidintą dėmesį kurios nors rūšies paukščio stebėjimams. LOD sekretoriatas 2020 m. skelbia juodojo peslio metais ir kviečia LOD narius ar kitus gamta besidominčius žmones pagal savo galimybes jungtis į draugę šio paukščio stebėjimams atlikti. Sukaupus daugiau duomenų, bus išaiškintas juodojo peslio paplitimas ir gausumas šalyje, išryškės svarbiausios šio paukščio veisimosi buveinės. Tai leis įsteigti naujas juodojo peslio apsaugai svarbias teritorijas ar patikslinti jau esamų teritorijų ribas, numatyti jo apsaugos tikslus ir priemones.
Lietuvos ornitologų draugijos ir BirdLife International bendruomenė yra giliai nuliūdinta žinios apie žvejo Arūno Grigaičio žūtį žvejybos metu. Lietuvos ornitologų draugija jau nuo 2014 metų pradėjo darbus jūros paukščių priegaudos mažinimo srityje. Arūnas buvo pirmasis žvejys sutikęs su mumis bendradarbiauti ieškant techninių sprendimų žvejyboje bei juos išbandyti siekiant išsaugoti jūros paukščius. Jo indėlis siekiant sumažinti paukščių priegaudą buvo svarbus ne tik lokaliai – Baltijos jūroje, bet ir pasauliniu mastu.
Jei tau rūpi Lietuvos gamta, nori švaraus vandens, tyro oro ir turtingos gyvosios gamtos, kurie nebenori matyti, kaip šimtametis miškas virsta popiermalkėmis, o pievos paverčiamos rapsų ar javų laukais, kaip nyksta kadaise įprastais buvę tradicinio Lietuvos kaimo paukščiai, Kovo 20 d., Žemės dieną, ateik į eiseną ir mitingą Vilniuje „Maršas už Gamtą“, kuriame kartu išreikšime savo nuomonę bei nepasitenkinimą esama gamtos apsauga, reikalausime, kad gamtos apsauga čia ir dabar taptų realiu Lietuvos valstybės prioritetu.
Lietuvos ornitologų draugija eisenoje vienis paukščių apsauga besirūpinančius Lietuvos žmones.
Remiantis 2019 m. LOD visuotinio narių susirinkimo sprendimu dėl 2 proc. paramos panaudojimo ir paramos sutartimi su UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, LOD sekretoriatas pradėjo stambiųjų paukščių blogos būklės lizdų renovacijos bei naujų lizdaviečių kėlimo darbus. Tuo tikslu, tiekėjų apklausos žodžiu būdu, atsižvelgiant į siūlomą kainą bei tiekėjo specialistų patirtį ir kvalifikacinius reikalavimus, buvo sudaryta sutartis su MB „LDD grupė“, kurioje numatyti 2020 metais iš turimų paramos lėšų suplanuoti darbai.
Turbūt dauguma pastebėjote, kad geniai šiemet gana ankstyvi. Didžiųjų margųjų genių, pilkųjų ir juodųjų meletų balsai ir tarškinimas buvo girdimi jau vasario viduryje, o kovo pradžioje jau girdimi ir vėlyvesnių tripirščių, baltnugarių, vidutinių ir mažųjų margųjų genių tarškinimaiir balsai. Genių tuoktuvės trunka apie tris, keturias savaites ir šis metas yra pats geriausias jų paieškoms. Jei nebus rimtesnio atšalimo, tikėtina, kad balandžio pradžioje geniai bus aprimę ir jų paieškos taps žymiai sudėtingesnės. Tačiau net ir pasibaigus tuoktuvėms dauguma genių yra gana nesunkiai pastebimi- jie balsingi, aktyviai skraido savo teritorijoje ar palieka tik savo rūšiai būdingas mitybos žymes ir uoksus, pagal kuriuos galima nustatyti, kurios genių rūšys yra aptinkamos tam tikrame miške.
Žiema baigiasi taip ir neprasidėjusi. Kurtiniai jau lankosi tuoktavietėse, tai šen, tai ten pasigirsta tetervinų paburbenimas, čaižūs kurapkų balsai. Pats metas pradėti vištinių paukščių paieškas.
