Mažoji žąsis (Anser erythropus) – rečiausia žąsis perinti Europoje, Fenoskandijos populiacija vertinama vos 110-120 individų. Rūšis priskiriama globaliai nykstančių paukščių kategorijai. Šios žąsys peri Norvegijoje, o žiemoja Graikijoje, vos dviejose vietovėse – Kerkini ežere ir Evros deltoje, o pavasario migracijos kelias driekiasi per Lietuvą.
Daugėjant saulėtų dienų vis dažniau padangėje dėmesį patraukia sklandantys plėšrieji sparnuočiai. Suopiai jau grįžo į lizdavietes, kelia tuoktuves, tvarko lizdus. Suaugę jūriniai ereliai per žiemą laikėsi lizdavietės apylinkėse ir dabar jau peri lizduose. Vištvanagiai jau irgi atšoko tuoktuves ir šiuo metu vieni ruošiasi perėti, kiti jau ir peri. Šį miško slapuką išduoda tik kleketavimas lizdo apylinkėse.
Lietuvos ornitologų draugija suskubo iki veisimosi sezono pradžios iškelti lizdus įvairių rūšių sparnuočiams. Žuvininkams iškelti 3 lizdai: Zarasų raj. ties Vencavais, Švenčionių raj. ties Pabrade Bekepurių miške ir Tauragės raj. Sakalinės miške.
Lietuvos ornitologų draugija, kartu su Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Gamtos tyrimų centro, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos ir Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologais inicijuoja naują „Lietuvos fauna. Paukščiai“ rengimą.
Naktį iki – 10 C paspaudžiantis šaltis ir dienomis iš švininių debesų pažyrančios snaigės sparnuočius vėl gena sugrįžti prie jau pamirštų lesyklų. Be įprastų žaliukių, zylių ar žvirblių, kurie čia sukinėjosi visą žiemą, bendroje draugėje šmirinėja kikiliai, juodieji strazdai, strazdai giesmininkai, liepsnelės, netikėtai kyšteli erškėtžvirblis. Užgriuvusi žvarba anksti parlėkusius paukščius verčia ieškoti papildomo peno.
Dauguma pavasario pranašautojų, ruošiasi ar jau paliko savo žiemavietes šiltuose kraštuose. Lietuvos ornitologų draugija kviečia jus, dalyvauti „Spring Alive“ paukščių stebėjimuose.
Ilgauodegė zylė, gulbė giesmininkė, riešutinė, plėšrioji medšarkė nėra retos rūšys, bet duomenų apie jas perinčių paukščių atlase trūksta. Tinkamas laikas papildyti atlasą šių rūšių stebėjimais jau atėjo.
Kasmet nuo 1993 m. kovo 22-ąją pasaulyje švenčiama Vandens diena. Pažymint Pasaulinę vandens dieną siekiama atkreipti dėmesį į vandens svarbą žmonijai ir ją supančiai aplinkai. Vandens yra visuose gyvuosiuose organizmuose ir jis būtinas gyvybei palaikyti, tačiau gėlo vandens atsargos Žemėje sudaro tik apie 1%. Didėjant žmonių skaičiui ir plėtojantis pramonei, vis daugiau vandens suvartojama, kai kuriose šalyse požeminio vandens saugyklos yra pereikvotos arba užterštos nuodingomis medžiagomis. Šiuo metu vandens tema kaip niekad aktuali – pasauliui kovojant su COVID-19, žmonės raginami kruopščiai plauti rankas ir taip saugoti savo ir aplinkinių sveikatą.
Iškart po pavasario lygiadienio ir Žemės dienos, pasaulis pažymi tarptautinę Miškų dieną. Pasaulinės miškų dienos paminėjimo tikslas – atkreipti dėmesį į visų pasaulio miškų svarbą ir reikšmę mūsų planetai. Miškai, kurie kartais vadinami Žemės plaučiais, yra viena svarbiausių ir turtingiausių ekosistemų planetoje, tačiau dėl netvaraus naudojimo ir pasaulinio atšilimo sukeltų kataklizmų, natūralių miškų plotai sparčiai mažėja.
