Prie Utenos miesto iš šiaurės glaudžiasi Skaistašilio miškas, o jame įsiterpusi plyti apie 40 ha ploto Pajuodupio pelkė. Prieš kelis dešimtmečius, dar sovietiniais laikais, vietinių medžiotojų ir žvejų draugijos entuziastų pastangomis užtvenkus iš pelkės ištekantį mažą upeliuką, ilgainiui susiformavo savitos buveinės.
Kelis paskutinius metus Dainavos girioje branginta paslaptis apie laplandinių pelėdų perėjimą. Šiai žiniai tapus viešesnei, galime pasidžiaugti jau plačiau, kad jos iš tiesų peri Čepkelių pelkyno apylinkėse. Šiuo metu ūgtelėję jaunikliai pradėjo savo klajones po girią, tačiau dar nėra savarankiški ir saugūs. Labai tikimės, kad niekas nesutrikdys pelėdų ramybės, jaunikliai sustiprės ir užaugs. Tikėtina, kad ramioje ir saugioje aplinkoje šios pelėdos kursis ir kitais metais.
Paanalizavus pirmuosius žuvėdroms uždėtų GPS siųstuvų duomenis, dėmesį atkreipė nepaaiškinami ties Prienais paženklintų žuvėdrų skrydžiai į Alytų. Kiekvieną vakarą keli paukščiai apie 30 km skrisdavo nakvoti į Alytų ant kažkokio pramoninio pastato.
Lietuvos perinčių paukščių atlaso darbai vis dar vyksta. Mūsų visų pastangų dėka vis daugiau kvadratų nusidažo žalia spalva, įrašų sparčiai daugėja. Stebėjimo sezonas dar nesibaigė, darbus dar galime tęsti, nes kai kurių rūšių paukščiai vis dar peri, o kiti, vėlyvieji, dar maitina jauniklius. Stebėtojų, kurie vykdė įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių apskaitas, prašome savo surinktais duomenimis papildyti ir atlasą – šie duomenys labai vertingi.
Džiaugiamės, kad Lietuvos ornitologų draugijos rėmėjai kasmet skiria dalį gyventojų pajamų mokesčio įvairioms Draugijos iniciatyvoms – šiais metais jūsų dėka buvo įkelti 6 lizdai žuvininkams (Pandion haliaetus).
Gegužės 21 d. projekto specialistai uždėjo pirmuosius 9 ilgalaikius, vos 3 gramus sveriančius GPS siųstuvėlius upinėms žuvėdroms, perinčioms Nemuno salose tarp Prienų ir Lengveniškių PAST. Tai atliko žieduotojo pažymėjimus turintys ornitologai.
Kadaise sąnašinė smėlio ir žvyro sala Nemune ties Lipliūnais buvo pamėgta upinių ir mažųjų žuvėdrų. 2009 – 2010 m. buvo registruotas didžiausias perinčių mažųjų žuvėdrų skaičius – 55 poros, o tai sudarė 20 proc. rūšies nacionalinės populiacijos. Tai įrodė šios nesaugomos teritorijos svarbą nykstančių mažųjų žuvėdrų apsaugai.
Šiandien Lietuva, kaip ir dar 195 pasaulio valstybės, pasirašiusios Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją, mini Tarptautinę biologinės įvairovės dieną. Europos aplinkos agentūros duomenimis, biologinės įvairovės būklė žemyne blogėja. Viena iš priežasčių – nesubalansuota žmogaus veikla. Vis didesnius plotus užima monokultūromis užsėti laukai, nebeliko didelių vientisų miško masyvų, kuriuose miško rūšys nebūtų trikdomos, toliau degraduoja numelioruotos pelkės, nyksta natūralios pievų buveinės.
Kretuono ežero Didžiojoje saloje vėl ganosi avys – gegužės viduryje daugiau nei 100 škudžių veislės avių buvo perkeltos į Kretuono ežero Didžiąją salą. Šios avys yra labai atsparios ligoms, pakelia atšiaurias gyvenimo sąlygas ir prisitaiko prie skurdžiausio pašaro, kokio lepesnių veislių avys neėda.
