Jau rašėme, kad upinių žuvėdrų tyrimo tikslais šių paukščių kolonijose Kretuono ežero Didžiojoje saloje, Novaraistyje, Nemuno salose ties Prienais, žuvininkystės tvenkiniuose ties Raseiniais perintiems paukščiams uždėti GPS siųstuvėliai. Tuo siekta nustatyti žuvėdrų elgesį veisimosi metu, svarbiausias jų mitybos ir poilsio vietas.
Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į ne tik Lietuvoje, bet ir globaliai nykstančius paukščius, supažindinti bei skatinti tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant Lietuvos ornitologų draugijos vykdomas žalvarnių apsaugos priemones, kviečiame į 2020 m. liepos 31 d. – rugpjūčio 2 d. vyksiantį renginį „Žalia varna 2020“.
Spaudoje pasirodžius iššaukiančiam prof. Tado Ivanausko veiklos ir asmeninio gyvenimo vertinimui, Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatas išsako savo aiškią poziciją.
Elkimės gamtoje atsakingai, netrikdykime gyvūnų jų veisimosi metu, tausokime gamtą, būkime jos dalimi ir mums bus atlyginta.
Žuvėdrų ženklinimo GPS siųstuvų duomenų analizė pateikia vis naujų netikėtumų. Išnagrinėjus paskutiniųjų dienų žuvėdrų skrydžius, sudomino nepaaiškinami kai kurių paukščių skrydžiai į Marijampolę.
Prie Utenos miesto iš šiaurės glaudžiasi Skaistašilio miškas, o jame įsiterpusi plyti apie 40 ha ploto Pajuodupio pelkė. Prieš kelis dešimtmečius, dar sovietiniais laikais, vietinių medžiotojų ir žvejų draugijos entuziastų pastangomis užtvenkus iš pelkės ištekantį mažą upeliuką, ilgainiui susiformavo savitos buveinės.
Kelis paskutinius metus Dainavos girioje branginta paslaptis apie laplandinių pelėdų perėjimą. Šiai žiniai tapus viešesnei, galime pasidžiaugti jau plačiau, kad jos iš tiesų peri Čepkelių pelkyno apylinkėse. Šiuo metu ūgtelėję jaunikliai pradėjo savo klajones po girią, tačiau dar nėra savarankiški ir saugūs. Labai tikimės, kad niekas nesutrikdys pelėdų ramybės, jaunikliai sustiprės ir užaugs. Tikėtina, kad ramioje ir saugioje aplinkoje šios pelėdos kursis ir kitais metais.
Paanalizavus pirmuosius žuvėdroms uždėtų GPS siųstuvų duomenis, dėmesį atkreipė nepaaiškinami ties Prienais paženklintų žuvėdrų skrydžiai į Alytų. Kiekvieną vakarą keli paukščiai apie 30 km skrisdavo nakvoti į Alytų ant kažkokio pramoninio pastato.
Lietuvos perinčių paukščių atlaso darbai vis dar vyksta. Mūsų visų pastangų dėka vis daugiau kvadratų nusidažo žalia spalva, įrašų sparčiai daugėja. Stebėjimo sezonas dar nesibaigė, darbus dar galime tęsti, nes kai kurių rūšių paukščiai vis dar peri, o kiti, vėlyvieji, dar maitina jauniklius. Stebėtojų, kurie vykdė įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių apskaitas, prašome savo surinktais duomenimis papildyti ir atlasą – šie duomenys labai vertingi.
Džiaugiamės, kad Lietuvos ornitologų draugijos rėmėjai kasmet skiria dalį gyventojų pajamų mokesčio įvairioms Draugijos iniciatyvoms – šiais metais jūsų dėka buvo įkelti 6 lizdai žuvininkams (Pandion haliaetus).
