Naujienos

LOD narių visuotinis susirinkimas (toliau – Susirinkimas) už 2017 metus vyks š.m. balandžio 7 d. Kaune, T. Ivanausko zoologijos muziejaus Konferencijų salėje (Laisvės al. 106, Kaunas). 

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kasmet skelbia metų paukščio akciją, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į atskirų rūšių apsaugos, ištirtumo problemas. 2018-tus LOD taryba nusprendė paskelbti tetervino (Lyrurus tetrix) metais. 

Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva Druskininkų mieste K. Dineikos sveikatingumo parke, Ratnyčios ir Nemuno santakoje bei šalia Druskonio ežero buvo įrengtos 3 stacionarios lesyklos žiemojantiems paukščiams ir įkelta 40 inkilų uoksuose gyvenantiems sparnuočiams. 

Sugrįžo, pagaliau sugrįžo! Sulaukėme pirmųjų dirvinių vieversių (Alauda arvensis). Šiandien (kovo 6 d.) stebėti pirmieji sugrįžę dirviniai vieversiai (R. Neverauskas). Greitai savo giesmėmis pradžiugins po žiemos mus visus. Užėjus šalčiams šiais metais dirviniai vieversiai neskubėjo sugrįžti. Panaši situacija stebėta 2011 bei 2013 metais. Iš jūsų pateiktų duomenų galima spręsti, kad tai vėliausias dirvinio vieversio sugrįžimas nuo 2010 metų. Galiausiai, sulaukėme taip lauktų pavasario šauklių!

Kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu Lietuvoje stebimi migruojantys kovai. 
Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni.

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 16-18 dienomis, 4P 2017 kursų dalyviai vyko į Lietuvos pajūrį, kur dalyvavo paskutinėje šių mokymų sesijoje, skirtoje jūros paukščių stebėjimui ir identifikacijai.

Tyrulių durpyno pelkė po truputį „atgimsta“ iš naujo – 2013-2017 metais Ornitologų draugijos kartu su partneriu UAB „Didysis Tyrulis“ vykdyto projekto metu buvo formuojami atviri užmirkę šios pelkės plotai, kuriuose siekiama atkurti pelkinėms augalijos buveinėms palankų drėgmės režimą. Buvo pašalinti visi šiuose plotuose augantys medžiai, krūmai ir aukštaūgė žolinė augalija, daugiausiai nendrės. Taip buvę nendrynai palaipsniui virto viksvynais, o pelkėjimo procesas suintensyvėjo, ėmė sparčiau formuotis pelkėms būdingi kiminų plotai, kitos tipinės pelkinių augalų bendrijos.