Dirbtinis lizdas langinei kregždei
Lizdo langinei kregždei lipdymas. Idėja iš https://www.rspb.org.uk/birds-and-wildlife/advice/how-you-can-help-birds/nestboxes/how-to-attract-house-martins/ Informaciją pateikė Darius ir Daiva Norkūnai
Lizdo langinei kregždei lipdymas. Idėja iš https://www.rspb.org.uk/birds-and-wildlife/advice/how-you-can-help-birds/nestboxes/how-to-attract-house-martins/ Informaciją pateikė Darius ir Daiva Norkūnai

Juodieji čiurliai yra unikalūs paukščiai: didžiąją dalį savo gyvenimo jie praleidžia ore, beveik nenutūpdami ant žemės, peri uolų plyšiuose, Lietuvoje – betoninių namų ertmėse. Renovuojant namus ertmės virš paskutiniojo aukšto langų, iki tol tarnavusios kaip stogo ventiliacija, yra uždengiamos izoliacinėmis medžiagomis. Būtent jose parskridę peri čiurliai. Ornitologai įsitikinę, kad tokiu būdu pražudomi čiurlių kiaušiniai arba jaunikliai, Aplinkos ministerija ieško būdų, kaip sukurti šiems paukščiams papildomas dirbtines erdves perėti. Tuo metu statybos ekspertai tikina, kad bet kokie „priedai‘ prie renovuoto daugiabučio būtų tiesiog tyčinis renovacijos brokas.
Šių metų rugpjūčio 4 d. Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva parengta paroda “Ten, kur sparnuočiai skrodžia padangę“ eksponuota tradicinėje Kabelių kaimo šventėje, Varėnos raj. Renginyje gausiai dalyvavo Kabelių, Musteikos, Ašašninkų, Margionių, Marcinkonių kaimų gyventojai ir svečiai, Varėnos savivaldybės administracijos darbuotojai, folkloro ansamblis „Ratilai“. Parodoje supažindinama su ornitologiniu požiūriu vertingomis teritorijomis Pietų Lietuvoje ir Bebros upės slėnyje dabartinėje Lenkijos teritorijoje. Parodoje galima susipažinti su būdingais Dzūkijos gamtovaizdžiais, augalais ir gyvūnais, aptinkamais Rūdninkų ir Dainavos giriose, Čepkelių pelkėje, Žuvinto ežero, o taip pat Bebro upės apylinkėse ir kitose vietose. Fotografijos darbų paroda veiks iki rugpjūčio vidurio.
Svencelės pelkė – viena iš nedaugelio jūrinės kilmės pelkių išlikusių Vakarų Lietuvoje, XX amžiuje buvo stipriai nusausinta, ko pasėkoje sutriko natūralūs pelkės procesai – atviros pelkės vietovės apaugo sumedėjusia augalija, išnyko retos paukščių rūšys, kažkada perėjusios pelkėje. Projekto tikslas – atkurti Svencelės pelkės palankią apsaugos būklę, atstatant pelkės hidrologinį režimą bei atkuriant retų ir nykstančių paukščių ir augalų buveines. Projekto veiklos apima pelkės hidrologinio režimo projekto parengimą bei praktinį techninio projekto įgyvendinimą, gamtotvarkos darbus labiausiai pažeistose pelkės teritorijose, monitoringo schemos parengimą bei bendradarbiavimą su vietine bendruomene ir specialistais, atsakingais už Svencelės būklės stebėjimą.
Š.m. liepos 24-26 dienomis Lietuvoje lankėsi tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos – Birdlife Intgernational, Europos ir Centrinės Azijos biuro atstovai. Nuo 1994 m. Lietuvos ornitologų draugija Lietuvoje atstovauja Birdlife International asocijuoto partnerio teisėmis, aktyviai prisideda prie Birdlife organizuojamų iniciatyvų bei politikos formavimo.
Š.m. liepos 24-26 dienomis Lietuvoje lankėsi tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos – Birdlife Intgernational, Europos ir Centrinės Azijos biuro atstovai. Nuo 1994 m. Lietuvos ornitologų draugija Lietuvoje atstovauja Birdlife International asocijuoto partnerio teisėmis, aktyviai prisideda prie Birdlife organizuojamų iniciatyvų bei politikos formavimo.
Šių metų liepos 27-29 d. savaitgalį Druskininkų apylinkėse esančio Ašarėlio ež. pakrantėje būrys paukščiais besidominčių žmonių susirinko į tradicinį renginį „Žalia varna 2018“. Jį organizavo Lietuvos ornitologų draugija (LOD). Renginio pagrindinis tikslas – aptarti žalvarnių apsaugos problemas bei praktiniais darbais padėti šiems globaliai nykstantiems paukščiams. Į renginį susirinkę paukščių stebėtojai tuo pačiu aptaria ir kitų nykstančių sparnuočių apsaugos aktualijas. Be to, mažiau patyrę renginio dalyviai turi progą pagilinti savo ornitologines žinias, susipažinti su jiems dar nepažįstamomis sparnuočių rūšimis.
Nuo 2017 metų pavasario Lietuvos ornitologų draugija pradėjo naują iniciatyvą, skirtą LOD narių paukščių pažinimo kvalifikacijos tobulinimui – „Paukščių pažinimo pamokos pažengusiems“ (4P). Šie mokymai pradėti po 2015 metais sėkmingai startavusių Norvegų BirdID kursų, kuriuos pabaigę stebėtojai neretai nori ir toliau gilinti savo žinias paukščių pažinime, gamtosaugoje ir įsitraukti į draugijos veiklas. Todėl į praėjusiais metais pradėtus rengti 4P kursus visų pirma buvo kviečiami jau BirdID kursus pabaigę stebėtojai, tačiau taip pat buvo priimami ir jau pradinį ornitologinių žinių bagažą savarankiškai sukaupę gamtos mylėtojai.