Naujienos

Vasario 24 d. – vieversio diena. Tai – vienas iš pirmųjų sparnuočių, pavasarį sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario šaukliu. Nuo seno dirvinis vieversys dar vadinamas vyturiu ar vieversėliu buvo lietuvių artojų draugas bei nuolatinis palydovas. Šais metais pirmasis sugrįžęs paukštis (www.ornitologija.lt ir www.birdlife.lt informacija) stebėtas vasario 19 d. (Vytautas Eigirdas, Šilutės r., Sausgalviai ir Rimvydas Juškaitis. Šakių r. Karkazai ir Eugenijus Bersienevas  Alytaus r. Likiškės). Pernai vieversiai stebėti anksčiau jau nuo vasario 14 d. Daugiau informacijos apie pirmuosius parskridusius paukščius rasite www.ornitologija.lt

Lietuvoje gyvena daugiau nei 30 000 skirtingų sistematinių grupių organizmų rūšių – nuo plika akimi neįžiūrimų, iki pačių stambiausių. Vienos organizmų rūšys žinomos kiekvienam, kitos – paslaptingos savo gyvenimo būdu, nepažintos, nors nebūtinai retos arba saugomos. Metų organizmų rinkimo ir viešinimo tradicija visame pasaulyje prisideda prie biologinės įvairovės pažinimo, išsaugojimo ir žinių sklaidos visuomenėje. Kaimyninėse valstybėse (Latvijoje, Estijoje) gamtininkų organizacijos kasmet skelbia metų organizmų rūšis. Populiarus ir visuomenės tiesioginis dalyvavimas kaupiant duomenis apie metų rūšis piliečių mokslo projektuose.

Pasaulyje kasmet žvejybos įrankiuose žūva apie 400 000 jūros paukščių, iš jų 76 000 vien tik Baltijos jūroje.  Lietuvos ornitologų draugija kartu su vietos žvejais, jų asociacijomis sistemingai ieško efektyvių būdų, kaip sumažinti paukščių priegaudą neeliminuojant žvejybos. Kviečiame dalyvauti projekto „Jūros paukščių priegaudos mažinimo priemonių testavimas Baltijos jūros priekrantėje“ nuotoliniame rezultatų pristatyme, kuriame bus pristatyti projekto metu surinkti paukščių priegaudos mažinimo priemonių efektyvumo rezultatai ir pateiktos rekomendacijos paukščių priegaudai sumažinti. 

Jau ne kartą rašėme apie paukščių pamėgtą vietovę Nemuno salose ties Lipliūnais, netoli Druskininkų. Jose kūrėsi skaitlingos upinių ir mažųjų žuvėdrų kolonijos, perėjo rudagalviai kirai, pempės, upiniai kirlikai, raudonkojai tulikai, krantiniai tilvikai ir kiti sparnuočiai. Projekto metu didžioji sala buvo nuolat tvarkoma, kad ji neužaugtų krūmais ir aukštomis žalomis. 

Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje jau tradicinė Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą. Nors šią žiemą turime daug apribojimų susijusių su COVID-19 pandemijos valdymo priemonėmis, bet laikydamiesi reikalavimų galime atlikti apskaitas savo gyvenamosios ar darbo teritorijų apylinkėse.