Naujienos

Daugumoje lizdų jau puikuojasi atskridę gandrai, kiti  yra pakeliui į gimtinę. Manoma, kad kasmet apie 530 000 baltųjų gandrų iš Skandinavijos ir Vidurio Europos nuveikia tūkstančius kilometrų migruodami iš šiltųjų kraštų. Deja, ši Lietuvos nacionalinio paukščio kelionė yra kupina pavojų. Pasak Tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos  birdlife.org bei žinių portalo delfi.lt, kasmet tūkstančių gandrų kelionė būna žiauriai nutraukta brakonierių. Vilniaus r. Nemenčinės K.Parčevskio gimnazijos mokiniai išgirdę šias žinias apie baltųjų gandrų medžioklę prie Viduržiemio pakrančių, buvo priblokšti…

Siekiant išsaugoti Svencelės aukštapelkės gamtines vertybes, atkurti pelkėdarai palankų hidrologinį režimą bei sustabdyti dėl išsausėjusios durpės skaidymosi šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei organinių medžiagų patekimą į vandens telkinius, Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais Valstybine miškų urėdija ir Kuršių Nerijos nacionaliniu parku pradėjo vykdyti projektą „Svencelės pelkės apsaugos būklės gerinimas“ (projekto trukmė – 2018–2021 m.).

Praėjusį savaitgalį (29-31 d.) Punios šile vyko tretieji LOD organizuojamų kursų „4P“ 2018-2019 m. grupės mokymai. Pagrindinis pastarųjų mokymų tikslas – geriau susipažinti su geniniais ir pelėdiniais paukščiais, bei pasikartoti įprastus miško paukščius.

Šių metų kovo 16-17 d. Kaune, viešbutyje „Magnus“ vyko Lietuvos ornitologų draugijos (toliau – LOD arba Draugijos) narių Visuotinis susirinkimas už 2018 m. (toliau – Susirinkimas). Dalyvavo 67 dalyviai, iš jų 64 nariai (2019 m. kovo 16 d. LOD narių buvo 183 (sumokėjusių nario mokestį už 2019 metus) ir sudarė Susirinkimo kvorumą.

Žuvėdros aptinkamos prie daugelio upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių, ties Kuršių mariomis, pajūryje. Lietuvoje veisiasi 5 rūšių žuvėdros, tačiau tiktai upinė žuvėdra yra gausesnė. Kitos mūsų krašte perinčios žuvėdros – baltaskruostė, baltasparnė, juodoji ir mažoji žuvėdros, yra retos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Baltaskruostės, baltasparnės ir juodosios žuvėdros kuriasi sekliuose, uždumblėjusiuose vandens telkiniuose, o upinės ir mažosios žuvėdros – atvirose smėlėtose, durpinėse ar žemaūge žole apaugusiose salose. Žuvėdros veisiasi kolonijomis. Jau pats pavadinimas sako, kad žuvėdros yra žuvelėmis mintantys paukščiai, kurie grobio ieško nuolat skrajodami virš vandenų paviršiaus. Tai ne kirai, kurie būriais sekioja paskui dirvonus ariančius traktorius, apninka sąvartynus, kur suranda tinkamo maisto. Žuvėdros yra žymiai grakštesnės ir liaunesnės, su kregždiškai įkirptomis uodegomis. Nors prie vandens telkinių žuvėdros sutinkamos dažnai, tačiau daugelis su gamta artimiau nesusipažinusių žmonių jų neskiria nuo dar dažniau sutinkamų, gausesnių ir kažkiek išoriškai panašių kirų, todėl nuolat painioja šiuos sparnuočius.

Stipraus vėjo skraidinamų debesų properšose skamba vora po voros lekiančių žąsų klegėjimas. Mišriuose pulkuose iš žiemojimo vietų namolei traukia baltakaktės, želmeninės ir pilkosios žąsys. Atitirpusiuose vandens telkiniuose ir upėse turškiasi klykuolės antys, mažieji ir didieji dančiasnapiai, pakrantėse maklinėja pilkieji ir didieji baltieji garniai, vakarėjant nendrynuose ūbteli sugrįžę didieji baubliai. Pelkynuose ar klampiuose juodalksnynuose skardena ir gracingus šokius šoka gervės. Jau kuris laikas parlėkę ankstyvojo pavasario pranašai – dirviniai vieversiai, lygutės, varnėnai, pempės. Virš atvirų pievų ir miško retmių ratus suka ir žaismingai klykauja parskridę paprastieji suopiai. Kiekvieną dieną grįžta vis daugiau sparnuočių galutinai įtvirtindami pavasario galią prieš besibaigiančią žiemą.

Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva parengta fotografijos darbų paroda „Ten, kur sparnuočiai skrodžia padangę“, pasisvečiavusi Seinuose esančiuose “Lietuvių namuose“, vėl sugrįžo į Vilnių ir eksponuojama Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre adresu Žirmūnų g. 1B ir Džiaugsmo g. 44.

Atkreipiame dėmesį, jog baigiantis dviejų metų LOD Tarybos nario kadencijai, jie turi būti renkami bendru balsavimu kartu su pasiūlytais naujais kandidatais. Primename, jog Draugijos visuotinis narių susirinkimas į LOD Tarybą turi išrinkti 7 narius. Taip pat bus renkami ir LOD Kontrolės komisijos nariai. 

Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tęsdama ilgametes tradicijas, 2019 metais ir vėl paskelbė „metų paukštį“, kuriuo pasirinko paprastąją pempę (Vanellus vanellu). Kaip ir daugelyje kitų šalių, „Metų paukščio“ skelbiamos akcijos pagrindiniai tikslai – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į sparnuočių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje. Dažniausiai metu paukščiu pasirenkama reta ar nykstanti rūšis, tačiau gali būti ir paplitę paukščiai su nepalankia apsaugos būkle, kurių apsaugą užtikrinančios priemonės ypač nepakankamai efektyvios, todėl rūšies populiacija nyksta. Be to, pirmenybė teikiama paukščiams, apie kurių paplitimą ar gausą trūksta aktualių duomenų, leidžiančių spręsti apie realią jų būklę. Tuo tikslu, įprastai, organizuojama rūšies populiacijos inventorizacija šalies mastu. Be to, akcijos metu visuomenė supažindinama su „Metų paukščio“ biologijos ir ekologijos ypatumais, apsaugos problemomis.

Lietuvos ornitologų draugija(LOD) tarp Šakių ir Kauno rajonų ribos esančiame Novaraisčio ornitologiniame draustinyje jau pradėjo tvarkyti upinių žuvėdrų veisimosi buveines. Kviečiame susipažinti su projekto „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ veiklomis. Publikuojame Delfi.lt rubrikos Grynas.lt straipsnį.