Dar viena „džiugi“ žinia verčia nebetylėti. Žagarės regioniniame parke Mūšos Tyrelio telmologinio draustinio įsisavintojai jau anksčiau yra pasigarsinę, kad nutiesė pelkėje ilgiausią šalyje 3 605,87 m ilgio lentinį taką. Naujoji žinia skelbia, kad tas takas pailgintas dar 2170 m ir mirtina kilpa užveržia vienintelį natūralų Joniškio rajone Miknaičių ežerą. Toks pat pažintinis takas apie 4 km vingiuoja į Kamanų valstybinio rezervato gelmes, tęsiasi Kamanų ežero pakrantėmis ir pasiekia ežerokšnių kompleksą; Nemuno deltos regioniniame parke Aukštumalos telmologiniame draustinyje dar dažais kvepiantis 2,4 km ilgio lentų takas vingiuoja į pačią pelkės šerdį ir įsirėžia į jos viduryje teliūškuojantį ežerėlį; Pagramančio regioniniame parke Plynosios telmologiniame draustinyje 1,6 km ilgio medinis takas, kaip pripažįsta patys jo kūrėjai, veda į aukštapelkės centrinę dalį, kurioje atsiveria plynė… Naujienos, kad vienoje ar kitoje saugomoje pelkėje nutiestas naujas pažintinis takas, primena sovietinius laikus, kai džiaugsmingais šūksniais buvo sutinkamas kiekvienas naujas milijonas hektarų nusausintų „žemės piktžaizdžių“ – pelkių. Užvaldo nuojauta, kad mes žengiame į paskutinį pergalingą etapą – galutinį pelkių užkariavimą ir pajungimą žmonių reikmėms. Žengiame į galutinį pelkių sukultūrinimo etapą su gamtininkais (gal klystam) priešakyje ir iš Europos Sąjungos gamtos apsaugai atitekančiais pinigais.