Birželio 17 d. Europos Sąjungos Aplinkos tarybos posėdyje buvo priimtas Gamtos atkūrimo reglamentas.
Gamtos atkūrimo reglamentu siekiama įgyvendinti ES Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslus. Iki 2030 m. atkūrimo priemonės turės būti taikomos bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų ploto, o iki 2050 m. – visoms ekosistemoms, kurias reikia atkurti.
Pasibaigus žąsų migracijos sezonui, pasibaigė ir LOD vykdyti žąsų stebėjimai. Jau vietinės žąsys vedžiojasi ūgtelėjusius jauniklius, o LOD ekspertai, kruopščiai išanalizavę stebėjimų duomenis, gali pristatyti praėjusio monitoringo rezultatus. Projekto LIFE LWfG Climate vykdyto monitoringo rezultatai atskleidžia, kaip migruojančioms žąsims Lietuvoje sekėsi atsipūsti prieš tęsiant kelionę į šiaurę.
Šiais metais Gamtos tyrimų centras (toliau – GTC), bendradarbiaujant su Vokietijos seniausia bei didžiausia aplinkosaugos asociacija NABU ir Lietuvos ornitologų draugija (toliau – LOD), kviečia dalyvauti jau 8-toje tarptautinėje baltųjų gandrų apskaitoje. Apskaitos tikslas – atnaujinti duomenis apie baltųjų gandrų pasaulinės populiacijos gausumą, jos būklę, nustatyti kylančias grėsmes ir, esant reikalui, numatyti rūšies apsaugos gaires.
Šį penktadienį uždarame Europos reikalų komiteto posėdyje bus svarstoma Gamtos atkūrimo reglamento Lietuvos pozicija. ES Gamtos atkūrimo reglamentas yra išskirtinai svarbus Lietuvos ir Europos gamtai. Įstatyme bus nustatyti teisiškai privalomi tikslai atkurti nualintas ekosistemas, biologinės įvairovės išsaugojimą bei užtikrinti saugesnę ir sveikesnę Europos piliečių ateitį. Visą reglamento svarstymo laikotarpį Lietuva buvusi jo palaikytoja keičia savo poziciją – jaučiamas ES konservatorių partijos EPP spaudimas.
Pasirodžius 2024 m. gegužės 14 d. LRT laidos „Panorama“ reportažui apie Širvintų rajone planuojamą vėjo elektrinių (toliau – VE) parką, buvo gautas iš asociacijos „KRAŠTOVAIZDIS“ (toliau – Asociacija) raštas „Dėl informacijos paneigimo“ (toliau – Raštas). Rašte nurodoma, kad Lietuvos ornitologų draugijos (toliau – Draugija) direktorius Liutauras Raudonikis išsako „neteisingą, melagingą informaciją, statistika iškreipta“, „daugelyje vietų iškirsti lizdai“ ir kt. Rašte Asociacija prašo nurodyti apie kokią konkrečią informaciją Reportaže buvo kalbama ir pateikti įrodymus, kurie patvirtintų Reportaže išsakytą nuomonę.
Reaguodami į šį raštą ir kitus viešoje erdvėje pasirodančius Asociacijos teiginius apie Draugijos veiklą, pažymime, kad Draugija kategoriškai nesutinka su pateikiama pozicija.
Lietuvos ornitologų draugija (toliau – LOD), bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Miškų ir ekologijos fakulteto Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos mokslininkais, kurie mažosios musinukės populiacijos dydį siekia nustatyti įgyvendinami LIFE-IP NATURALIT projekto veiklas, kviečia paukščių stebėtojus prisidėti prie 2024 metų paukščio – Mažosios musinukės stebėjimų.
Š. m. birželio 5 d. Lietuvos ornitologų draugijos darbuotojai minėdami Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną dalyvavo kasmetiniame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2024“. Prezidentūros kiemelyje išdygusiame palapinių miestelyje įsikūrė Lietuvos saugomų teritorijų, gamtos apsauga besirūpinančios visuomeninių organizacijų, draugiškų aplinkai įstaigų bei įmonių atstovai.
Aplinkosaugos iniciatyvų organizacija „Mes Darom“ siekia atkreipti visuomenės dėmesį į šiukšlinimą nuorūkomis, tad visą vasarą vykdys kampaniją „Nuorūka – ne braškė, vasara nekvepia“. Kampanijos metu ne tik primins visuomenei apie šiukšlinimo žalą gamtai, bet ir kvies nemokamai atsiimti atsakingam nuorūkų šalinimui skirtas tabakines.
Tęsdami gražią kasmetinę tradiciją, gegužės 17 d. Lietuvos ornitologų draugijos ornitologė E. Pakštytė su Tytuvėnų ekologe D. Pranskūniene vedė naktinę ekskursiją po Tyrulių pelkę Tyrulių bendruomenės žmonėms ir krašto svečiams. Šiuo renginiu buvo pažymėta ir NATURA 2000 diena.
Šiuo metu gamtos mylėtojus džiugina įvairūs paukščių garsai, o taip pat jau galima aptikti ir dar neskraidančių jauniklių. Bevaikštant gamtoje ar šalia savo namų, žmonės neretai randa ant žemės paukščių jauniklius, kurie dėl įvairių priežasčių jau palieka lizdą, tačiau dar nemoka skraidyti. Žinodami, jog jiems kelia pavojų įvairūs plėšrūnai – katės ar laukiniai gyvūnai, paukščiams neabejingi žmonės norėdami pagelbėti šiems, dar bejėgiais atrodantiems jaunikliams, neretai juos paima „savo globai“. Ir tai didžiausia, bet, deja, dar dažnai pasikartojanti klaida.
