Renkami dryžagalvės kryklės stebėjimo duomenys
Lietuvos ornitologų draugija renka dryžagalvės kryklės (Spatula querquedula), 2026 metų paukščio, stebėjimo duomenis.
Tiriamoji veikla
-
-
Gandrų išskridimo diena: ką rodo naujausi tyrimai apie baltuosius gandrus?
Rugpjūčio 24 d. minima Gandrų išskridimo diena. Tikima, kad būtent šiomis dienomis iš Lietuvos į žiemavietes Afrikoje išskrenda gandrai. Labiausiai ši diena siejama su baltuoju gandru (lot. Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionaliniu paukščiu.
-
Žiemojančių paukščių apskaitos
Pirmosios tarptautiniu mąstu koordinuotos vandens paukščių apskaitos buvo surengtos dar 1967 metais. Tarptautinių vandens paukščių apskaitų (angl. International Waterbird Census (IWC)) informacija tapo svarbi vandens ir pelkių paukščių apsaugai visame pasaulyje. 2016 metais buvo minimi 50-ieji apskaitų metai, o Wetlands International kiekvieną žiemą kviečia visus prisijungti ir paremti šį svarbų darbą.
Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje tapo tradicine ir jau nuo 2010 metų kasmet vykstančia Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą. Apskaitų metu surinkta informacija perduodama Wetlands International organizacijai. Kiekvienais metais prie apskaitų prisijungia vis platesnis savanorių ratas, kurių dalyvavimas yra labai svarbus ir būtinas.
-
LPPA rezultatai
LPPA skiltis – rezultatai
-
LPPA kaip vesti duomenis į aplikaciją
LPPA skitlis – Kaip vesti duomenis į aplikaciją
-
Kaip efektyviai rinkti duomenis
Skiltis kaip rinkti duomenis
-
LPPA naujienos
LPPA skiltis – naujienos
-
Lietuvos perinčių paukščių atlaso (LPPA) darbai
Naujasis Europos perinčių paukščių atlasas (European Breeding Bird atlas – EBBA2) buvo didelis iššūkis visiems Europos ornitologams. Jo tikslas – surinkti labai svarbią Europoje perinčių paukščių būklės informaciją, kuri bus naudojama moksliniais ir gamtosauginiais tikslais. Paskutinis toks atlasas buvo sudarytas prieš 20 metų.
Lauko darbams buvo skirti 5 metai (2013-2017 m.), atlasas apima daugiau kaip 50 Europos šalių ir apie 500 perinčių paukščių rūšių. Daugiau informacijos apie EBBA2 rasi internetinėje svetrainėje http://www.ebba2.info/.
Lietuva į šį projektą įsitraukė metais vėliau (nuo 2014 metų). Čia, renkant informaciją Europos atlasui, tuo pačiu buvo renkami duomenys ir detalesnio Lietuvos perinčių paukščių atlaso (LPPA) atnaujinimui. Šie duomenys dar bus renkami iki 2023 metų. Paskutinis toks atlasas Lietuvoje buvo sudarytas 2000-aisiais metais. Taigi naujasis atlasas – tai puiki proga apžvelgti, kokie pokyčiai įvyko mūsų šalies ornitofaunoje, kaip pasikeitė atskirų rūšių paplitimas bei statusas.
-
Žiemojančių vandens paukščių apskaitos 2015-2016
Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje tapo tradicine ir jau šeštus metus iš eilės vykstančia Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą. Kiekvienais metais prie apskaitų prisijungia vis platesnis savanorių ratas, kurių dalyvavimas yra labai svarbus ir būtinas.
Apskaitos turi būti vykdomos 2016 metų sausio 9 – 21 dienomis, tačiau laikantis tarptautinio susitarimo reikia apskaitas atlikti sausio 15-17 dienomis. Taip pat sausio mėnesį Wetlands International / IUCN Duck Specialist Group (DSG) organizuoja rudagalvių ančių lyčių pasiskirstymo tyrimą (plačiau http://www.ducksg.org/activities/compoch/). Kadangi apskaitų metu papildomos informacijos suvesti nereikės, tiesiog prašome stebėtojų atkreipti dėmesį į rudagalves antis ir pagal galimybes nurodyti stebėtų ančių lytį stebėjimo anketoje.
-
Pateikiama kovų kolonijų inventorizacijos metodika
Kovų kolonijų inventorizacija vykdoma daugumai porų (tikintis visoms, neskaitant pakartotinų dėčių) jau sudėjus kiaušinius, t.y. maždaug nuo balandžio 20 dienos iki gegužės vidurio. Esant ankstyvam pavasariui (kaip šių metų), apskaitas galima pradėti nuo balandžio vidurio ir tęsti iki gegužės 10 d. Esant tam tikroms aplinkybėms (jei galimas apsilankymas kitu, nei nurodyta laiku), galima apskaitas vykdyti ir anksčiau, tačiau ne anksčiau balandžio 1 d., nes kitu atveju būtų surinkti kiek iškreipti rezultatai, nes nebūtų suregistruotos vėlyvos vados, kurios sudaro nemažą perinčių porų procentą kolonijoje. Be to, patartina apskaitas vykdyti kol medžiai nėra pilnai sužaliavę, nes tuomet lapuočiuose yra sunkiau tiksliai suskaičiuoti lizdus. Tuo tarpu lizdų spygliuočiuose medžiuose apskaitas galima atlikti ir vėliau, tačiau iki birželio 1 d.
