Naujienos

Nuo 2015 m. vasario mėnesio Lietuvos ornitologų draugija (LOD) su partneriais – Pajūrio planavimo ir tyrimų institutu (PTPI) bei Lietuvos energetikos institutu (LEI) – pradėjo 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programos „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ finansuojamą projektą „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (sutrump. – VENBIS)“. Projekto tikslas – mažinti biologinės įvairovės nykimą Lietuvoje. Projekto pagrindiniai uždaviniai numato biologinės įvairovės apsaugai svarbių/jautrių ir konfliktinių vėjo energetikos (VE) plėtros požiūriu teritorijų išskyrimą, jų apsaugos ir VE darnios plėtros konfliktų valdymo priemonių bei rekomendacijų dėl VE plėtros konfliktų mažinimo jautriose biologinei įvairovei teritorijose šalies ir vietos lygmenyse parengimą.

Paluknio pievos – nemažai rūpesčių Lietuvos ornitologų draugijai (LOD) kelianti teritorija. Jos svarba retiems ir saugomiems paukščiams ornitologams jau seniai nekelia abejonių. Todėl prieš dešimt metų Paluknio pievos buvo įtrauktos į pasaulinę paukščiams svarbių teritorijų duomenų bazę. Tačiau nacionalinio saugomos teritorijos statuso nebuvimas vis nulemia, jog  minėta teritorija nukenčia nuo žmogaus veiklos. Prieš dešimtmetį pievų dalyje buvo atnaujinta melioracijos sistema, kuri apsausino atsikuriančių šlapių pievų tam tikrus plotus. Tačiau jau po kelerių metų, pievos vėl ėmė šlapti dėl užsikemšančių nerekonstruotų sausinimo magistralių. Taigi, pati gamta nulėmė šios teritorijos svarbą saugomiems perintiems ir migruojantiems paukščiams. Tačiau ir vėl, prieš kelis metus Paluknio pievoms iškilo grėsmė dėl verslininkų planų jose pradėti durpių gavybą. Ši grėsmė buvo labai reali, nes aplinkosaugos institucijos jau buvo patvirtinę šiuos planus. Tačiau teisminių ginčų dėka, LOD pavyko bent laikinai sustabdyti Paluknio pievų naikinimą, išsireikalaujant išsamaus Poveikio aplinkai vertinimo. Todėl ypač svarbi kiek įmanoma tikslesnė informacija apie šioje teritorijoje sutinkamų gamtos vertybių gausą ir paplitimą, kas nulėmė LOD narių pastangas kasmet vykdyti šia perinčių saugomų rūšių monitoringą.

Praėjusių metų pavasarį-vasarą viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija apie tai, kad yra svarstoma įteisinti naktinio matymo prietaisų naudojimą medžioklėje (žr. čia ir čia). Jeigu manėte, kad po to sekusi tyla reiškia, kad ši diskusija prasidėjo, įvyko ir baigėsi, tai labai klystate. Priešingai, spaudimas įteisinti naktinio matymo prietaisus ne tik kad nesumažėjo, bet ir toliau auga. Birželio 2-ą dieną Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas užregistravo visų seniai lauktą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektą. Po jo patvirtinimo nebeliktų jokių teisinių svertų sustabdyti naktinių prietaisų naudojimą medžioklėje.

Prie Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) veikianti ornitofaunistinė komisija gegužės mėn. patvirtino dviejų naujų Lietuvai paukščių rūšių stebėjimo faktus. Š.m,. gegužės 20 d. LOD darbuotojas Marius Karlonas Stankiškių kaimo apylinkėse, neseniai suartoje pievoje aptiko Lietuvoje dar nematytą tundrinį sėjiką (Pluvialis fulva). Vienišas paukštis maitinosi kartu su keršuliais, pempėmis, smilginiais strazdais ir varnėnais. Natūralus tundrinio sėjiko veisimosi arealas driekiasi per visą Šiaurės Sibirą nuo Uralo kalnų į rytus iki pat Kamčiatkos, o dalis populiacijos peri ir Aliaskos vakarinėje dalyje.   Europoje šis sėjikas sutinkamas kiekvienais metais, tačiau tik Skandinavijos šalys gali pasigirti kiek dažnesniais jų stebėjimais. Iš kaimyninių Lietuvai šalių, Lenkijoje ši rūšis stebėta 5 kartus, Latvijoje – 1, Estijoje – 6, o Baltarusijoje šis sparnuotis dar nėra matytas. 

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su jungtinės veiklos partneriais, kaip numatyta trišalėse saugomų gyvūnų rūšių teritorijų tvarkymo paslaugų sutartyse su Aplinkos ministerija bei Lietuvos Medžiotojų ir Žvejų draugija, organizavo ir vykdė tvarkymo darbus 48 gamtinėse teritorijose, kur retų ir nykstančių gyvūnų rūšių apsaugai pagerinti įgyvendinama daugiau nei du šimtai įvairių tvarkymo priemonių. Šie saugomų gyvūnų buveinių tvarkymo darbai vykdomi įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimas“. Net 28 teritorijos tvarkomos siekiant pagerinti saugomų paukščių – kurtinio, dirvinio sėjiko, stulgio,  tikučio, gaiduko, mažosios žuvėdros, meldinės nendrinukės – buveinių būklę. Jau po pirmųjų (2013 m.) tvarkymo darbų metų, kai kuriose teritorijose pastebėtas jų teigiamas poveikis saugomoms paukščių rūšims. Tuo tarpu pakartojus priemones 2014 metais – pastebėtas žymiai didesnis gamtosauginis efektas. Viena tokių teritorijų yra salos ties Atmatos žiotimis. Kokie paukščiai čia įsikūrė 2015 metais aprašo LOD ornitologas Marius Karlonas.

2015 m. gegužės 27 d Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose vyko Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso „Gintarinis žaltys 2014“ apdovanojimai. Renginio metu paskelbti konkurso laureatai, atidaryta geriausių konkurso darbų paroda ir pristatytas naujas Lietuvos laukinės gamtos fotografijų albumas. 

Gegužės 21 dieną Europos Sąjungoje minima Natura 2000 diena. Šia proga visose Europoje Sąjungos šalyse organizuojami įvairūs renginiai, akcentuojant Natura 2000 teritorijų svarbą saugant gamtines vertybes. Šia proga Lietuvos ornitologų draugija (LOD) gegužės 23 d. suorganizavo išvyką į Žuvinto biosferos rezervatą ir jo apylinkes. Renginys skirtas susipažinti su Žuvinto biosferos rezervatu – paukščių apsaugai svarbia teritorija.

Pavasaris jau padabino medžių šakas žalsvais lapais, o pievas žiedais. Kartu  į perimvietes jau sugrįžo ir vėlyvieji migrantai. Iš tiesų, šis metų laikas yra pats gražiausias po niūrių žiemos mėnesių, todėl atsikėlus anksčiau ryte galima pajusti tikrąjį pavasario dvelksmą. Šiuo metu jau sugrįžę ir aktyviai gieda visi Lietuvoje perintys smulkieji giesmininkai, taip pat jau peri plėšrieji paukščiai, kurie netrukus pradės aktyviai medžioti, kad išmaitintų visuomet alkanus jauniklius. Vandens paukščiai irgi jau išvedė pirmąsias vadas, sekiojančias tėvus ar tupinčias ant jų nugarų.  Taigi, šis metų laikas yra pats tinkamiausias vykdyti perinčių paukščių atlaso darbus (LPPA).

Šiais metais Lietuvos Ornitologų Draugija itin didelį dėmesį skiria pilkajam garniui, kuris ne tik buvo stebimas visą žiemą registruojant visus stebėjimo atvejus, tačiau siekiant atkreipti dėmesį į šių paukščių būklę Lietuvoje, buvo paskelbtas ir metų paukščiu. Kad situacija apie perinčius pilkuosius garnius taptų kiek įmanoma aiškesnė, buvo inicijuojama šių paukščių kolonijų inventorizacija, kurios metu siekiama užregistruoti ir suskaičiuoti didžiąją dalį Lietuvos kolonijų kuriose peri šie paukščiai. Apskaitos jau prasidėjo nuo gegužės pradžios ir dar truks iki birželio pirmųjų dienų, tačiau vis dar liko rajonų kurių neapsiėmė koordinuoti nei vienas savanoris: Plungės, Ukmergės, Širvintų, Ignalinos, Kretingos, Rietavo, Akmenės bei Telšių rajonai vis dar laukia savanorių galinčių įvertinti kolonijų būklę juose.