Naujienos

Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) sekretoriatui paskambinęs ūkininkas Vaidas Mikalauskas informavo, jog prie jo sodybos Antalkių k., Vilkijos apl. (Kauno r.) jau antra savaitė laikosi reta mūsų šalyje viešnia iš šiaurės – baltoji pelėda (Bubo scandiacus). Pirmasis patikrinti šio fakto nuvyko ornitologas-fotografas Marius Čepulis ir netrukus patvirtino, jog paukštis apibūdintas teisingai – stebima baltosios pelėdos patelė. Tai labai įdomus faktas, nes ši rūšis nuo 1975 metų stebima tik devintą kartą. Kitas įdomus momentas yra, jog, kaip tolimos šiaurės svečias, šis paukštis Lietuvoje pasirodė palyginti anksti – jau lapkričio antroje pusėje. Įprastai baltosios pelėdos stebėtos atėjus „tikrai“ žiemai. Juolab, jog kitos tolimos šiaurės rūšys – svirbeliai, čimšiakai, sniegstartės ir kt., dar nepasirodė įprastai gausiais pulkais. O paukščių stebėtojams tai puiki proga pamatyti rūšį, kurios stebėti žiemos mėnesiais reikėtų vykti į šiaurinius Skandinavijos ar Rusijos rajonus.

Daug kam iškyla klausimas – kada pradėti ir baigti paukščių lesinimą. Konkrečias datas įvardinti yra sudėtinga, nes jos priklauso ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo galimybių patiems paukščiams susirasti maisto. Vienais metais šalčiai apgula Lietuvą ar pavasaris ateina anksčiau, kitais – vėliau. Smulkieji sparnuočiai be didesnių problemų maisto gali susirasti iki tol, kol paspaudžia didesni šalčiai ar neapledėja augalai, kurapkos – kol neįšalusi ar storu sniego sluoksniu nepadengta žemė, vandens paukščiai – kol neužšalę dideli vandens telkinių plotai, kai kurie plėšrieji ir pelėdiniai – kol laukuose atvirai (ne po sniegu) šmirinėja graužikai, gausu smulkiųjų sparnuočių, vandens telkiniuose būriuojasi vandens paukščiai.

Lietuvos Raudonąją knygą, kurioje nurodomos retos ir nykstančios gyvūnų, paukščių ir augalų, rūšys bei jų apsaugos strategijos, žino kiekvienas. Tačiau kiek iš žinančiųjų atkreipia dėmesį ir pasidomi, ar ta knyga storėja? Juk tikrai mažai kas norėtų, kad gamta skurstų – jos silpimas reikštų ir grėsmę žmogui.

Jau rašėme, jog Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriu AB „Litgrid“ (LITGRID), kuris yra aukštos įtampos perdavimo linijų operatorius Lietuvoje, 2014 m. vasarą pradėjo vykdyti keturių metų trukmės projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“. Šį projektą finansuoja Europos Sąjungos aplinkos finansinė programa „LIFE+“, projektą taip pat finansuoja LR Aplinkos ministerija, LOD bei LITGRID. 

Pastaruoju metu aplinkosaugininkai sulaukia nemažai žmonių skambučių apie Lietuvoje žiemoti likusius vandens paukščius – gulbes, antis ir laukius. Dauguma jų, ypač gulbių, neišskrenda į šiltuosius kraštus todėl, kad vasarą pripranta būti žmonių lesinami ir jaukinami. Gamtininkai primena, kad pradėjus lesinti paukščius tai reikia daryti ir visą žiemą. Jeigu likusieji žiemoti paukščiai yra sveiki, gali skraidyti, nereikia jų trikdyti.

Greitai pasirodys naujas LOD žurnalo „PAUKŠČIAI“ Nr.23. Šiuo metu galite susipažinti su jo turiniu. Jame skaitysite: LOD informacija. Atsisveikinant su profesoriumi Ričardu Kazlausku. G. Petkus. „Žalia varna 2014“. E. Pakštytė. Dirvinių sėjikų apskaita 2014 metų spalį. G. Petkus. 24 val. perinčių paukščių stebėjimo maratonas. LOD informacija. LOD sekretoriatas skatins paukščių apsaugos iniciatyvas..

Lietuvos ornitologų draugija ir Tarptautinė tilvikų tyrimų grupė (International Wader Study Group) kviečia visus norinčius šių metų spalio 11-12 dienomis dalyvauti trečiojoje tarptautinėje dirvinių sėjikų ir pempių apskaitoje. Ankstesnės apskaitos vykdytos 2003 ir 2008 metais, Lietuvos savanoriai skaičiavo dirvinius sėjikus ir pempes 2008 metais. Šių apskaitų pagrindinis tikslas – suskaičiuoti rudenį per Europą migruojančius dirvinius sėjikus (kartu skaičiuojant ir pempes) ir tokiu būdu bandyti nustatyti europinės šių paukščių populiacijos dydį.

Jau 21 pirmąjį kartą Europoje ir kai kuriuose Azijos šalyse vyko vienas didžiausių ir masiškiausių paukščių apsaugai ir populiarinimui skirtas renginys – paukščių palydos.  Ši kasmetinė tarptautinė iniciatyva vadinama EuroBirdwatch. Jos metu organizatoriai siekia didinti visuomenės susidomėjimą paukščiais ir jų apsauga, nes efektyvios gali būti tik bendros žmonijos pastangos, suteikiant viltį nykstančioms sparnuočių rūšims ir saugant jų svarbias buveines visame jų migracijos kelyje.
Nuo Portugalijos iki Kazachstano, nuo Maltos iki Norvegijos daugiau nei 23 000 žmonių dalyvavo 895 renginiuose. Bendrai stebėta beveik 2,5 milijonai sparnuočių!