Naujienos

  • Europos Bendrijos svarbos paukščių monitoringo metodikos

    Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) ornitologų komanda atnaujino Europos Bendrijos svarbos perinčių ir migruojančių paukščių rūšių monitoringo metodikos. Jos parengtos pagal trišalę LOD, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) ir Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) sutartį, įgyvendinant Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis finansuojamą projektą „Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas“. Tai kolektyvinis 11 patyrusių ornitologų, kuriuos subūrė LOD, darbas. LOD dėkoja autoriams, kuriems buvo duota nelengva užduotis parengti kiekvienos rūšies specifiką atitinkančias metodikas. LOD taip pat dėkinga saugomų teritorijų direkcijų specialistams, ne tik pateikusiems vertingų pastabų bei pasiūlymų, bet ir padėjusiems apibendrinti dabartinę jų praktinę patirtį, ypač, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktoriui Algiui Butleriui, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus pavaduotojui Eugenijui Drobeliui, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko Gamtos skyriaus vedėjui Tautgirdui Masiuliui bei vyriausiems specialistams Broniui Šablevičiui ir Gintarei Grašytei, Sartų regioninio parko vyriausiajai specialistei Daivai Norkūnienei.

    Elektroninis knygos variantas patalpintas čia. (PDF.)

  • Parengtos naujos Europos Bendrijos svarbos paukščių monitoringo metodikos

    Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) ornitologų komanda atnaujino Europos Bendrijos svarbos perinčių ir migruojančių paukščių rūšių monitoringo metodikos. Jos parengtos pagal trišalę LOD, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) ir Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) sutartį, įgyvendinant Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis finansuojamą projektą „Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas“. Tai kolektyvinis 11 patyrusių ornitologų, kuriuos subūrė LOD, darbas. LOD dėkoja autoriams, kuriems buvo duota nelengva užduotis parengti kiekvienos rūšies specifiką atitinkančias metodikas. LOD taip pat dėkinga saugomų teritorijų direkcijų specialistams, ne tik pateikusiems vertingų pastabų bei pasiūlymų, bet ir padėjusiems apibendrinti dabartinę jų praktinę patirtį, ypač, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktoriui Algiui Butleriui, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus pavaduotojui Eugenijui Drobeliui, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko Gamtos skyriaus vedėjui Tautgirdui Masiuliui bei vyriausiems specialistams Broniui Šablevičiui ir Gintarei Grašytei, Sartų regioninio parko vyriausiajai specialistei Daivai Norkūnienei. 

  • ES „Baltijos planas“ padės jūros paukščiams, tačiau nesudės saugiklių stabdant žuvų išteklių pereikvojimą

    Europos Komisijos parengtame „Baltijos plane“, kuriuo siekiame subalansuoti žuvų išteklių naudojimą ir Baltijos jūros ekosistemos išsaugojimą, yra numatytos būtinos priemonės, padėsiančios išvengti atsitiktinio jūros paukščių žuvimo žvejybos tinkluose. Deja, šiame plane pasigendama aiškių žuvų išteklių subalansuoto naudojimo saugiklių.

  • Pasitikime paukščius Nemuno deltos užliejamose pievose

    Nemuno delta yra išskirtinė ir viena svarbiausių paukščiams teritorijų ne tik Baltijos šalyse tačiau ir Europos mastu. Poilsiui ir pasimaitinti pavasarį čia apsistoja šimtai tūkstančių sparnuočių. Iš jų išsiskiria gausūs vandens paukščių ir tilvikų būriai, okupuojantys visas užliejamas deltos pievas. Veisimosi metu Nemuno deltos pievos taip pat stebina savo sparnuočių įvairove ir išskirtine saugomų ir retų rūšių gausa. 

  • Žiemojančių paukščių apskaitos

    Pirmosios tarptautiniu mąstu koordinuotos vandens paukščių apskaitos buvo surengtos dar 1967 metais. Tarptautinių vandens paukščių apskaitų (angl. International Waterbird Census (IWC)) informacija tapo svarbi vandens ir pelkių paukščių apsaugai visame pasaulyje. 2016 metais buvo minimi 50-ieji apskaitų metai, o Wetlands International kiekvieną žiemą kviečia visus prisijungti ir paremti šį svarbų darbą.

    Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje tapo tradicine ir jau nuo 2010 metų kasmet vykstančia Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą. Apskaitų metu surinkta informacija perduodama Wetlands International organizacijai. Kiekvienais metais prie apskaitų prisijungia vis platesnis savanorių ratas, kurių dalyvavimas yra labai svarbus ir būtinas.

  • Į Lietuvą perėti grįžta gandrai

    Kovo 25 dieną Lietuvoje minimos Gandrinės, arba gandrų parskridimo diena. Manoma, kad būtent šią dieną sugrįžę gandrai, ant sparnų, uodegos ar pasparnėje, parneša ir baltąsias kieles, kurios kai kur liaudiškai „ledspiromis“ vadinamos. Tikėta, kad būtent nuo šios dienos pavasario žingsniai gerokai paspartėja, o iki šiol gandro dar nepamatę žmonės šį paukštį norėdavo pamatyti tik skrendantį.    

    Šiais metais pirmieji gandrai grįžo anksti – pirmosiomis kovo dienomis. Tačiau kol kas tai tik pirmieji pavieniai paukščiai, o masinio atskridimo dar laukiame. Prie savo namų pamatę lizde stovinti ar laukuose braidžiojanti gandrą galime būti tikri, jog pavasaris tikrai sugrįžo!