Naujienos

Paukščių stebėtojų ralis „Kuršių marios 2015” vyks spalio 16-18 d. Nemuno deltoje ir Kuršių marių pakrantėse.

Paukščių stebėtojų ralis – tai nuo 2000 metų Lietuvos ornitologų draugijos  (LOD) organizuojamos tarptautinės varžybos, kurių metu dalyvių komandos tarpusavyje rungiasi, kuri per nustatytą laiką iš anksto numatytoje vietovėje pamatys daugiau paukščių rūšių, juos galima atpažinti ne tik pamačius, bet ir išgirdus balsą. Šio ralio maršrutas driekiasi po visą Nemuno žemupį, Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantes – ten, kur susitelkia didžiausi migruojančių paukščių būriai – komandos paukščių ieško važinėdamos automobiliais, todėl šios varžybos ir vadinamos raliu. Nuo įprastų ralio varžybų jos skiriasi tuo, kad čia nėra tikslios trasos ir greičio ruožų, o laikas svarbus tik tiek, kad visi dalyviai laiku sugrįžtų į finišą. Vieną komandą sudaro tiek stebėtojų, kiek telpa į vieną automobilį, nors turi būti ne mažiau dviejų žmonių. Laimi ne tie ekipažai, kurie greičiausiai važiavo, bet kuri komanda per varžyboms skirtą laiką aptiko daugiausiai paukščių rūšių. Sėkmę ir pergalę šiose varžybose lemia paukščių pažinimas, varžybų vietovės žinojimas, kruopštus planavimas, paukščių stebėjimo įgūdžiai ir, visgi, sėkmė. Juk kartais gali būti netoliese retos rūšies, bet paskutiniu momentu pasukti ne tuo keliu. Ilgesnis užregistruotų paukščių rūšių sąrašas parodo didesnį paukščių stebėtojų komandos profesionalumą. Išsamiau varžybų sąlygos aprašytos Paukščių stebėtojų ralio taisyklėse. 

 Birdwatching Rally „Curonian Lagoon 2015”  will be organized in Nemunas delta on the 16-18st of October, 2015. 

Šimtamečiams miškams, sengirėms ir vertingiausiems medžiams bei juose prieglobstį randantiems retiems augalams ir gyvūnams gresia pavojus. LR Aplinkos ministerijoje svarstomos Miško kirtimo taisyklių pataisos, kuriomis būtų leidžiama kirsti draustiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, upių ir ežerų pakrantėse bei miesto parkuose esančius miškus. Įteisinus šiuos kirtimus būtų sunaikintos per šimtmečius susiformavusios unikalios gamtos vietos, namus prarastų daugybė nykstančių paukščių, žvėrių, vabzdžių,  retų augalų ir grybų, o mes netektume galimybės atsikvėpti medžių – milžinų paunksmėje. Visuomeninės gamtosaugos organizacijos ragina neleisti sunaikinti vertingiausių Lietuvos miškų.

2015-09-08

Šių metų pirmąjį spalio savaitgalį – 2-4 dienomis, Lietuvos ornitologų draugija (LOD) tradiciškai kviečia visus gamtai ir paukščiams neabejingus žmones prisijungti prie gausaus stebėtojų būrio iš daugiau kaip 30-ties Europos šalių ir išlydėti išskrendančius paukščius. Tūkstančiai žmonių tomis dienomis stebės ir mėgins suskaičiuoti daugelyje Europos vietų stebimus migrantus. Vėliau tarptautinė paukščių apsaugos organizacija BirdLife International, kurios partnerė yra Lietuvos ornitologų draugija, apibendrins ir paviešins šios Europinės akcijos rezultatus, kurie parodys ir kiekvienos šalies indėlį. Šis tarptautinis  visuotinas renginys skaičiuoja jau 22– uosius metus. 

BirdLife International kreipiasi į visus savo partnerius su prašymu palaikyti Prancūzijos ornitologų draugijos (LPO) iniciatyvą sustabdyti neteisėtą migruojančių žvirblinių paukščių naikinimą, kurių tarpe ir daugybė sodinių startų.

Salos, kuriose perėjimo metu įsikuria paukščiai, yra ypač svarbios gamtinės teritorijos, kuriose tinkamas sąlygas randa daug saugomų bei nykstančių mūsų krašto sparnuočių. Upių ar vandens telkinių salas perėjimui pasirenka įvairių rūšių žuvėdros, kirai, tilvikiniai paukščiai, antys, o poilsiui jas naudoja neperiantys bei migruojantys kirai, tilvikai, daug ančių rūšių.  Tačiau laikui bėgant, dėl natūralios sukcesijos, smėlio salos apauga aukšta žoline augmenija bei krūmais ir jas paukščiai tiesiog apleidžia.  Tokiu atveju jos  tampa nebetinkamos paukščių perėjimui ir sparnuočiai būna priversti pasitraukti ieškoti naujų perimviečių, kurių, deja, ne visada jie randa. Todėl nyksta upinių ir mažųjų žuvėdrų, avocečių, jūršarkių ir kitų paukščių perinčios populiacijos, ramių poilsio vietų neberanda antys, kirai, tilvikai.

Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai jau artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d. Šv. Baltramiejus gyveno I amžiuje ir buvo vienas iš 12 apaštalų.

Lietuvių tautosakoje posakis „Seimą nešti“ reiškė „tartis susirinkime, posėdžiaujant“; tas pat – „seimauti“. Taip iš seno buvo vartojama „seimų“ sąvoka, apibūdinanti gandrų sankaupas prieš jiems išskrendant. Jau neužilgo Rugpjūčio 24 – oji – Šv. Baltramiejaus diena. Dar paskutinė mėnesio savaitė lieka vėliau išsiperėjusiems ar Lietuvą palikti neskubantiems gandrams, Tačiau rugsėjo pradžioje daugumoje pasilieka tik sužaloti, tolimam skrydžiui nepasirengę ar ligoti baltieji gandrai, kurie be žmonių pagalbos, nesulauks pavasario. Atėjus rudeniui Lietuvos ornitologų draugia (LOD) sulaukia gausybę skambučių ir prašymų pasirūpinti neišskridusiais gandrais. 

Kaip žinia, dauguma baltųjų gandrų paskutines savaites Lietuvoje. Įprastai, rugpjūčio 24 , per liaudyje minimą kaip Šv. Baltramiejaus dieną, gausūs jų būriai pakyla paskutiniam skrydžiui virš mūsų šalies laukų, ilgai suka ratus ir palieka mūsų kraštą iki sekančių metų pavasario. Tik ar visi šiuo metu laukuose bei pakelėse besimaitinantys ir besiruošiantys ilgai kelionei paukščiai pakils tokiam skrydžiui? Lietuvos ornitologų draugija (LOD) paskutinėmis dienomis sulaukia nerimastingų skambučių iš įvairių Lietuvos vietų dėl pakelėse žuvusių baltųjų gandrų. Žmonės pastebi, jog šiuo metu mašinų nutrenktų gandrų skaičius pastebimai išaugo. Matomai, kalta užsitęsusi kaitra, kuomet, senokai pasibaigus šienapjūtei, gandrams pievose sunkiau surasti maisto, o javapjūtė dar tik įsibėgėja. Todėl paukščiai traukia arčiau kelių, kur nuolatos šienaujamos pakelės, o pravažiuojamoje dalyje galima rasti nutrenktų vabzdžių, suvažinėtų smulkių gyvūnų, t.y. kas patenka į gandrų racioną. Todėl keliai šiuo metu ir traukia šiuos paukščius.

Mažoji tošinukė (Iduna caligata) tai dar visai neseniai Lietuvoje aptikta paukščių rūšis. Pirmą sykį šis rytinių kraštų paukštis Lietuvoje atrastas 2008 m. Kuršių nerijoje, Kopgalyje. Tąsyk dar negirdėto paukščio balsą atpažino jau ne vieną naują paukščių rūšį Lietuvai atradęs Saulius Karalius. Vėliau šios paukščių rūšies atstovai dar du kartus buvo sugauti Ventės rage (2010 ir 2011 m.).  Nors stebėtojai jau kuris laikas ir dairėsi šių paukščių veisimosi metu, juos pavyko aptikti tik šiais metais.