Kalendorinė žiema Lietuvoje jau praleido pirmąjį savo mėnesį, tačiau rimtų šalčių, kurie sukaustytų dirvą ir vandens telkinius dar nebuvo. Kelias naktis pasilaikiusi minusinė temperatūra ir kiek šaltesni orai šiauriau Lietuvos, paskubino vandens paukščių migraciją į žiemovietes, tačiau Kalėdiniu laikotarpiu vėl atšilus, paukščiai apsistojo ežeruose, tvenkiniuose, mariose, o laukuose dar ir per Kalėdas ar net Naujų metų laukuose stebėtos gulbės giesmininkės, žąsys, gervės, pempės, dirviniai sėjikai, kurie įprastai Lietuvą palieka iki žiemos pradžios. Pastarosiomis žiemomis šalčiams Lietuvą sukaustant vis vėliau ir trumpiau, nemažai sparnuočių, žiemas įprastai leidžiančių Vakarų Europos šalyse, neskuba jas pasiekti ir iki Lietuvą užplūstant didesniems šalčiams, apsistoja mūsų šalyje. Šių metų gruodžio pradžioje į Žuvinto ežerą nakvoti grįždavo net 11 000 žąsų – tai rekordinis skaičius, užfiksuotas Žuvinto ežere tokiu metų laiku. Iš Lietuvos išskristi neskubantys paukščiai puikiai indikuoja pasikeitusias klimatines sąlygas ir natūralių mitybinių sąlygų tinkamumą, esant šiltai žiemai. Tiek dirvoje, tiek vandenyje paukščiams šiuo metu dar nesunku susirasti natūralaus maisto.