Naujienos

  • Svencelės pelkės apsaugos būklės gerinimas projekto aprašymas

    Svencelės pelkė – viena iš nedaugelio jūrinės kilmės pelkių išlikusių Vakarų Lietuvoje, XX amžiuje buvo stipriai nusausinta, ko pasėkoje sutriko natūralūs pelkės procesai – atviros pelkės vietovės apaugo sumedėjusia augalija, išnyko retos paukščių rūšys, kažkada perėjusios pelkėje. Projekto tikslas – atkurti Svencelės pelkės palankią apsaugos būklę, atstatant pelkės hidrologinį režimą bei atkuriant retų ir nykstančių paukščių ir augalų buveines. Projekto veiklos apima pelkės hidrologinio režimo projekto parengimą bei praktinį techninio projekto įgyvendinimą, gamtotvarkos darbus labiausiai pažeistose pelkės teritorijose, monitoringo schemos parengimą bei bendradarbiavimą su vietine bendruomene ir specialistais, atsakingais už Svencelės būklės stebėjimą.

  • Birdlife biuro Europai ir Centrinei Azijai atstovai lankėsi Lietuvoje

    Š.m. liepos 24-26 dienomis Lietuvoje lankėsi tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos – Birdlife Intgernational, Europos ir Centrinės Azijos biuro atstovai.  Nuo 1994 m. Lietuvos ornitologų draugija Lietuvoje atstovauja Birdlife International asocijuoto partnerio teisėmis, aktyviai prisideda prie Birdlife organizuojamų iniciatyvų bei politikos formavimo. 

  • Birdlife biuro Europai ir Centrinei Azijai atstovai lankėsi Lietuvoje

    Š.m. liepos 24-26 dienomis Lietuvoje lankėsi tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos – Birdlife Intgernational, Europos ir Centrinės Azijos biuro atstovai.  Nuo 1994 m. Lietuvos ornitologų draugija Lietuvoje atstovauja Birdlife International asocijuoto partnerio teisėmis, aktyviai prisideda prie Birdlife organizuojamų iniciatyvų bei politikos formavimo.

  • Žalia varna 2018

    Šių metų liepos 27-29 d. savaitgalį Druskininkų apylinkėse esančio Ašarėlio ež. pakrantėje būrys paukščiais besidominčių žmonių susirinko į tradicinį renginį „Žalia varna 2018“. Jį organizavo Lietuvos ornitologų draugija (LOD). Renginio pagrindinis tikslas – aptarti žalvarnių apsaugos problemas bei praktiniais darbais padėti šiems globaliai nykstantiems paukščiams. Į renginį susirinkę paukščių stebėtojai tuo pačiu aptaria ir kitų nykstančių sparnuočių apsaugos aktualijas. Be to, mažiau patyrę renginio dalyviai turi progą pagilinti savo ornitologines žinias, susipažinti su jiems dar nepažįstamomis sparnuočių rūšimis.

  • Renkama 4P kursų grupė 2018-2019 metams

    Nuo 2017 metų pavasario Lietuvos ornitologų draugija pradėjo naują iniciatyvą, skirtą LOD narių paukščių pažinimo kvalifikacijos tobulinimui – „Paukščių pažinimo pamokos pažengusiems“ (4P). Šie mokymai pradėti po 2015 metais sėkmingai startavusių Norvegų BirdID kursų, kuriuos pabaigę stebėtojai neretai nori ir toliau gilinti savo žinias paukščių pažinime, gamtosaugoje ir įsitraukti į draugijos veiklas. Todėl į praėjusiais metais pradėtus rengti 4P kursus visų pirma buvo kviečiami jau BirdID kursus pabaigę stebėtojai, tačiau taip pat buvo priimami ir jau pradinį ornitologinių žinių bagažą savarankiškai sukaupę gamtos mylėtojai.

  • 2018 metais vykdomi projektai

    • „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ 
    • „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje”
    • „Gamtos paveldo panaudojimas ornitologinio turizmo plėtrai Dzūkijoje ir Bebros slėnyje“
    • „Žurnalas „Paukščiai” – norintiems stebėti ir pažinti
    • Paukščių priegaudos statomuosiuose žvejų tinkluose mažinimo sprendimai
    • Svencelės pelkės apsaugos būklės gerinimas

  • 2017 metais vykdyti projektai

    • „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) atkūrimo darbus“
    • „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ 
    • „Gamtos paveldo panaudojimas ornitologinio turizmo plėtrai Dzūkijoje ir Bebros slėnyje“
    • „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (VENBIS)“
    • „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ lėšomis finansuojamą projektą „Duomenys apie saugomas rūšis – jų apsaugai“
    • „Žurnalas „Paukščiai” – norintiems stebėti ir pažinti

     

  • 2016 metais vykdyti projektai

    • „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) atkūrimo darbus“
    • „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ 
    • „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (VENBIS)“
    • „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ lėšomis finansuojamą projektą „Duomenys apie saugomas rūšis – jų apsaugai“
    • „Žurnalas „Paukščiai” – norintiems stebėti ir pažinti
    • Tarptautinis projektas „Spring Alive“

  • 2015 metais vykdyti projektai

    • „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) atkūrimo darbus“
    • „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ 
    • „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (VENBIS)“
    • „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ lėšomis finansuojamą projektą „Duomenys apie saugomas rūšis – jų apsaugai“
    • „Žurnalas „Paukščiai” – norintiems stebėti ir pažinti
    • Tarptautinis projektas „Spring Alive”

  • Aplinkos ministerija žada imtis priemonių juodųjų čiurlių lizdaviečių išsaugojimui

    “Ministerijoje, posėdyje svarstėme ir buvo bendras susitarimas, kad kitam sezonui juodųjų čiurlių perėjimo klausimas bus pilnai teisiškai ir technologiškai išspręstas.” – šį pirmadienį pranešė Aplinkos ministerijos ryšių su visuomene vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius LRT radijo laidoje “Vienkartinė planeta”.

    Problema, kad atliekant pastatų renovaciją yra naikinamos juodųjų čiurlių lizdavietės ir pražudomi paukščiai, Vakarų Europos šalyse yra žinoma jau daugiau kaip 20 metų, kai buvo pastebėtas spartus juodųjų čiurlių populiacijos mažėjimas. Tam įtakos turėjo ir naujų statybų architektūriniai sprendimai, kuomet nebelieka angų, kuriose galėtų perėti šie paukščiai. Mūsų šalyje šis klausimas tapo aktualus pastaraisiais metais, didėjant renovacijos mastams, tačiau užtruko beveik dešimtmetį, kol jis pateko į Aplinkos ministerijos darbų sąrašą.