LOD narių visuotinis susirinkimas (toliau – Susirinkimas) už 2018 metus vyks 2019 m. kovo 16-17 d. Kaune, viešbutyje „Magnus Hotel”, adresu Vytauto pr. 25, Kaunas.
Privaloma registracija!
LOD narius, planuojančius dalyvauti Susirinkime kviečiame registruotis, užpildant pridedamą registracijos anketą ir atsiunčiant ją el. p. [email protected] iki 2019 m. vasario 28 d.
Lietuvos ornitologų draugija šiemet švenčia 30-ąjį jubiliejų, o Vilniaus knygų mugė jau 20-ąjį kartą šurmuliuos Litexpo rūmuose – jubiliejiniai metai. Nors LOD nebus mugėje su atskiru stendu, tačiau LOD leidinų galėsite įsigyti leidyklos „Lututė“ stende, o LOD‘ietis Marius Čepulis kaip visad savo neprilygstamu stiliumi dalinsis įžvalgomis diskusijoje “Skaityti apie gamtą ir iš tiesų būti joje -kuo tai skiriasi ir apie ką nepagalvojame?”
Jeigu Jums nepavyks atvykti į knygų mugę, LOD knygų taip pat galite įsigyti LOD internetinėje parduotuvėje https://shop.birdlife.lt/lt/ – pažinkime Lietuvos paukščius!
Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais vykdo projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ LIFE17 NAT/LT/000545. Pagrindinis projekto tikslas yra pagerinti upinių ir mažųjų žuvėdrų perinčių populiacijų būklę jų apsaugai skirtose teritorijose, tinkamai tvarkant jų veisimosi buveines bei taikant kitas šioms rūšims svarbias apsaugos priemones. Šiuo tikslu šių metų sausio ir vasario mėnesiais yra tvarkomos paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST): Kretuono ežeras (LTSVEB003), Nemuno delta (LTSLUB001), Novaraistis (LTSAKB001), Niedaus ir Veisiejų ežerai (LTLAZB001). Tai tik dalis teritorijų kuriuose numatomi gamtotvarkos darbai.
Krūmapjovėmis šalinama aukšta sumedėjusi žolinė augalija: įvairūs krūmynai ir medeliai. Taip pat pjaunama dalis nendrynų formuojant vietas ne tik retosioms žuvėdroms, bet ir tilvikiniams paukščiams įsikurti.
Jau penkiasdešimt metų praėjo kai 1971-aisiais vasario 2 dieną Irano mieste prie Kaspijos jūros – Ramsare, buvo pasirašyta tarptautinė pelkių ir seklių vandenų apsaugos konvencija, skirta išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes, kurios svarbios regiono ar pasaulinėms ekosistemoms, klimatui, retų rūšių apsaugai, vietos žmonių gyvenamoms sąlygoms – maisto, vandens, bendrai aplinkos kokybei – ir jų palaikymui (teisiškai konvencija įsigaliojo 1975 metais). Konvenciją siejant su jos pasirašymo vieta, ją sutrumpintai vadina tiesiog Ramsaro konvencija. Konvencijos tikslas – išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes (pelkes, ežerus, upių slėnius ir deltas, lagūnas ir kt.), kurios svarbios vietovės ar regiono ekosistemoms, pasaulio klimatui, vietos žmonių gyvenamo sąlygoms. Kasmet nevyriausybinės organizacijos, regioninių parkų direkcijos organizuoja renginius paminėti šiai dienai.
Žurnalo „Paukščiai“ redakcinė kolegija tradiciškai skelbia žiemos paukščio akciją. Šiemet ji skirta karietaitės (Troglodytes troglodytes) rūšies stebėjimams žiemos mėnesiais. Karietaitė – vienas mažiausių Lietuvos paukščių. Nepaisant to, kad karietaitė yra maža, kaip paukštis ji yra labai drąsi ir nesislapstydama įsibrovėliui iš karto bando parodyti kas yra teritorijos šeimininkas. Vasarą tai dažnas paukštis miškuose, paupiuose, krūmynuose. Nors karietaitė yra maža, jos balsas yra labai stiprus. Giesmė lengvai girdima, pavyzdžiui, kitoje plačios upės pusėje, o ir aliarmo balsas pakankamai garsus ir įspėjantis. Kaip taisyklė, karietaitę pastebėsime neaukštai virš žemės ar ant jos. Ypač mėgiamos vietos yra šakų krūvos, išvartos, krūmynų pakraščiai ir kitos vietos, kur šis judrus paukštelis gali šmirinėti šakų tarpais, nelyginant tuneliais. Ne veltui lotyniškas paukštelio gentis ir rūšies pavadinimas Troglodytes siejamas su landžiojimu po urvus (gr. trogle – urvelis; dyein – lįsti, nerti).
Šių metų sausio 26-28 dienomis Lietuvos ornitologų draugija rengia akciją „Paukščiai prie mano namų“, kurioje gali dalyvauti visi gamtai ir paukščiams neabejingi žmonės. Tikimės, kad tai taps tradiciniu kasmet organizuojamu žmogaus kaimynystėje žiemojančių paukščių surašymo renginiu, kurio metu surinkti duomenys leis įvertinti atskirų paukščių rūšių skaičiaus kaitą, o visuomenei suteiks galimybę stebėti sparnuočių gyvenimą ir geriau pažinti mūsų krašte žiemojančius paukščius. Šiais metais (2019) akcija skaičiuoja trečius metus.
Šie metai prasidėjo gerais darbais. Dėka gautos 2 proc. gyventojų pajamo mokesčio paramos Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) nariams atsirado galimybė atkurti iškritusius juodojo gandro lizdus. LOD narys Marijonas Mackevičius informavo sekretoriatą, jog Aukštadvario miškuose du šių nykstančių paukščių lizdai pernai metais iškrito dėl stiprių vasaros vėjų ir liūčių. Kadangi juodųjų gandrų lizdaviečių iškėlimas yra viena iš draugijos prioritetinių veiklų, kuriai skiriama 2 proc. gyventojų parama, LOD nariai ėmėsi inciatyvos atkurti sunykusius lizdus, kuriuose juodieji gandrai perėjo jau daugiau nei dešimt metų. Tokiu atveju labai svarbus yra operatyvumas, kad pavasarį sugrįžę paukščiai jau rastų sutvarkytas lizdavietes. Priešingu atveju jie, neretai, pradeda blaškytis po aplinkinius miškus, taip apleisdami senąsias perimvietes.
Praėjusių metų gruodžio 24 – 31 dienomis jau dvyliktąjį kartą Lietuvos ornitologų draugija (LOD) pakvietė savo narius ir visus norinčius dalyvauti Kalėdiniame paukščių stebėjimo maratone. Šį Kalėdinį paukščių stebėjimo renginį organizavo ir duomenis tvarkė LOD nariai Rūta Kembrytė ir Povilas Ignatavičius. 2018 metus užbaigiančioje akcijoje sulaukėme didžiausio iki šiol dalyvių aktyvumo – 67 paukščių stebėtojai, kurių dauguma LOD nariai, užregistravo 118 skirtingų paukščių rūšių. Maratono metu stebėtojai aplankė 45 skirtingas savivaldybes Lietuvoje.
Visų pirma norėtume visus pakviesti ir šiais metais netik stebėti paukščius, bet ir registruoti savo stebėjimus šioje platforme. Nesvarbu ar Jūs ornitologas-mėgėjas, ar ornitologas-profesionalas, ar tiesiog paukščius stebintis žmogus – šis klubas puiki galimybė turėti kasmetinį savo stebimų paukščių sąrašą, jį palyginti su kitais stebėtojais.
Praėjusį savaitgalį Kaune vyko antrieji 4P 2018-2019 grupės mokymai, skirti kirų ir vandens paukščių pažinimui. Žiemomis Kaune susitelkia tūkstančiai vandens paukščių ir kirų, todėl ši vieta suteikia puikias sąlygas gyvai susipažinti su minėtais sparnuočiais.
