Naujienos

Dar visai neseniai ornitologai, tiriantys paukščių biologiją ir etologiją, norėdami stebėti tikrą ir nesurežisuotą paukščių gyvenimą iš arti, su kasdiene rutina, dramomis, o galbūt net ir skaudžiomis netektimis, turėjo įdėti daug pastangų įsirengiant slėptuves prie paukščių lizdų, kuriose valandų valandas tūnodami registruodavo sparnuočių paslaptis. Laikai pasikeitė ir šiuolaikinės tiesioginio vaizdo ir garso transliavimo technologijos leidžia tai daryti sėdint namuose ar net žvelgiant į savo telefono ekraną.

Tardami nuoširdų AČIŪ visiems Lietuvos ornitologų draugijos rėmėjams, ankstesniais metais skyrusiems dalį sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio Draugijos vykdytoms iniciatyvoms, kreipiamės į jus ir šiemet – #kartuMesgalimeDAUGIAU – galime iškelti DAUGIAU lizdų ir inkilų retiems ir saugotiniems paukščiams, atnaujinti DAUGIAU senų paukščių „namų“, ir taip suteikti DAUGIAU galimybių paukščiams išlikti!

Nardančių jūros paukščių priegauda yra aktuali visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Remiantis ankstesnių vertinimų duomenimis, per vienerius metus vien tik Lietuvos Baltijos jūros priekrantės žvejybos įrankiuose gali žūti nuo 1000 iki 3000 retų ir nykstančių jūros paukščių pagrinde ledinių ančių ir nuodėgulių. 

Vasario 24 d. – vieversio diena. Tai – vienas iš pirmųjų sparnuočių, pavasarį sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario šaukliu. Nuo seno dirvinis vieversys dar vadinamas vyturiu ar vieversėliu buvo lietuvių artojų draugas bei nuolatinis palydovas. Šais metais pirmasis sugrįžęs paukštis (www.ornitologija.lt ir www.birdlife.lt informacija) stebėtas vasario 19 d. (Vytautas Eigirdas, Šilutės r., Sausgalviai ir Rimvydas Juškaitis. Šakių r. Karkazai ir Eugenijus Bersienevas  Alytaus r. Likiškės). Pernai vieversiai stebėti anksčiau jau nuo vasario 14 d. Daugiau informacijos apie pirmuosius parskridusius paukščius rasite www.ornitologija.lt

Lietuvoje gyvena daugiau nei 30 000 skirtingų sistematinių grupių organizmų rūšių – nuo plika akimi neįžiūrimų, iki pačių stambiausių. Vienos organizmų rūšys žinomos kiekvienam, kitos – paslaptingos savo gyvenimo būdu, nepažintos, nors nebūtinai retos arba saugomos. Metų organizmų rinkimo ir viešinimo tradicija visame pasaulyje prisideda prie biologinės įvairovės pažinimo, išsaugojimo ir žinių sklaidos visuomenėje. Kaimyninėse valstybėse (Latvijoje, Estijoje) gamtininkų organizacijos kasmet skelbia metų organizmų rūšis. Populiarus ir visuomenės tiesioginis dalyvavimas kaupiant duomenis apie metų rūšis piliečių mokslo projektuose.