Naujienos

Didžiojoje Britanijoje šios apskaitos vykdomos jau beveik 50 metų, o jose kasmet dalyvauja apie 0,5 milijono šios šalies gyventojų. Tai didžiausias tokio pobūdžio renginys, kurio metu surinkti duomenys panaudojami paukščių populiacijų gausos pokyčiams stebėti. Panašios sodybose besilankančių paukščių apskaitos vykdomos daugelyje Europos valstybių, JAV ir Kanadoje. Tai populiarus ir žmonių labai mėgiamas renginys, kurio metu žmonės savo malonumui praleidžia vieną valandą stebėdami ir skaičiuodami savo gyvenamoje aplinkoje besilankančius paukščius, tuo pačiu geriau pažindami mus supančią aplinką ir įvertindami mūsų kuriamos aplinkos poveikį paukščiams. Daugelyje šalių paukščiai prie namų skaičiuojami ir veisimosi ar net sezoninių migracijų metu. 

Svencelės pelkė – vienintelė jūrinės kilmės aukštapelkė Lietuvoje, kurioje žmogus durpių gavybos tikslais nesunaikino tūkstantmečiais susiformavusios pelkinės augalijos. Deja, XX amžiuje ji buvo stipriai nusausinta, ko pasėkoje sutriko natūralūs pelkė raidos procesai – ėmė keistis pelkinių augalų bendrijos, atviros aukštapelkės plynės pradėjo sparčiau apauginėti sumedėjusia augalija, išnyko dalis atviroms aukštapelkėms būdingų paukščių, kažkada perėjusių šioje pelkėje.

Veisiejų ir Niedaus ežerų salose atlikti buveinių tvarkymo darbai. Salose nušienautos aukštos žolės, įsigalinčios nendrės. Alinančiais šienavimais sutvarkyta ne tik vandens paukščių kolonijos teritorija, bet ir plačios vietovės aplink ją. Stengtasi kuo labiau atverti salas, suformuoti žemaūgę augmeniją. Norint užtikrinti sėkmingą upinių žuvėdrų perėjimą, taip pat nupjauti klampūs nendrynai, kuriuose veisdavosi gervės.

Jau penkiasdešimt vieneri metai kai 1971-aisiais vasario 2 dieną Irano mieste prie Kaspijos jūros – Ramsare, buvo pasirašyta tarptautinė pelkių ir seklių vandenų apsaugos konvencija, skirta išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes, kurios svarbios regiono ar pasaulinėms ekosistemoms, klimatui, retų rūšių apsaugai, vietos žmonių gyvenamoms sąlygoms – maisto, vandens, bendrai aplinkos kokybei – ir jų palaikymui (teisiškai konvencija įsigaliojo 1975 metais). Konvenciją siejant su jos pasirašymo vieta, ją sutrumpintai vadina tiesiog Ramsaro konvencija. Konvencijos tikslas – išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes (pelkes, ežerus, upių slėnius ir deltas, lagūnas ir kt.), kurios svarbios vietovės ar regiono ekosistemoms, pasaulio klimatui, vietos žmonių gyvenamo sąlygoms. Kasmet nevyriausybinės organizacijos, regioninių parkų direkcijos organizuoja renginius paminėti šiai dienai.

Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais vykdo projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ LIFE17NAT/LT/000545. Pagrindinis projekto tikslas yra pagerinti upinių ir mažųjų žuvėdrų perinčių populiacijų būklę jų apsaugai skirtose teritorijose, tinkamai tvarkant jų veisimosi buveines bei taikant kitas šioms rūšims svarbias apsaugos priemones. 

Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narių metinio susirinkimo sprendimu, tęsiant ilgametes tradicijas, 2022 „metų paukščiu“, pasirinko rudagalvę antį (Aythya ferina). Kaip ir ankstesniais metais, šios akcijos pagrindiniai tikslai – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į šią nykstančią sparnuočių rūšį, kuriai reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys bei specialios apsaugos priemonės, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje.

Senuosius metus palydėti, o Naujus sutikti visada norisi optimistine gaida. Tačiau 2021 metais atlikti Europos paukščių būklės vertinimai aptemdė praėjusių metų pabaigos šventines nuotaikas ir privertė susimąstyti ką turime nuveikti atėjusiais 2022 metais, kad sustabdyti jau kelis dešimtmečius besitęsiantį daugelio paukščių rūšių nykimą. Ir kalba ne tik apie retas ir „tradiciškai“ nykstančių kategorijai priskiriamas rūšis.