Žuvininkų sėkmės istorija
Jau ne kartą skelbėme apie dirbtinių lizdų gamybą žuvininkams, kurių įrengimui panaudotos Lietuvos ornitologų draugiajai skirtos paramos lėšos. Dabar jau galime pasidžiaugti šio darbo rezultatais.
Jau ne kartą skelbėme apie dirbtinių lizdų gamybą žuvininkams, kurių įrengimui panaudotos Lietuvos ornitologų draugiajai skirtos paramos lėšos. Dabar jau galime pasidžiaugti šio darbo rezultatais.
2020.07.05 Julius Morkūnas Elektrėnuose „Away – Wake & chill“ parke, kuris įrengtas Elektrėnų mariose, stebėjo neįprastą upinių žuvėdrų susitelkimą. Paukščiai būriavosi ties vandenyje bangolaužiais atitverta pramogų zona. Paaiškėjo, kad bangolaužiuose sukrauti atviri maišai su akmenukais.
Nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas” ir „Lietuvos ornitologų draugija” išplatino viešą kreipimąsi dėl Vyriausybės patvirtintų naujų Žuvinto biosferos rezervato nuostatų, kuriais seniausioje šalies saugomoje teritorijoje įteisinamas neatsakingas ir moksliniais pagrindais nepagrįstas gamtos turtų naudojimas. Šie nuostatai patvirtina privilegiją į mažai kontroliuojamą žvejybą ir uogavimą dar negirdėtam skaičiui – beveik tūkstančiui gyventojų.
Jau rašėme, kad upinių žuvėdrų tyrimo tikslais šių paukščių kolonijose Kretuono ežero Didžiojoje saloje, Novaraistyje, Nemuno salose ties Prienais, žuvininkystės tvenkiniuose ties Raseiniais perintiems paukščiams uždėti GPS siųstuvėliai. Tuo siekta nustatyti žuvėdrų elgesį veisimosi metu, svarbiausias jų mitybos ir poilsio vietas.
Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į ne tik Lietuvoje, bet ir globaliai nykstančius paukščius, supažindinti bei skatinti tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant Lietuvos ornitologų draugijos vykdomas žalvarnių apsaugos priemones, kviečiame į 2020 m. liepos 31 d. – rugpjūčio 2 d. vyksiantį renginį „Žalia varna 2020“.
Spaudoje pasirodžius iššaukiančiam prof. Tado Ivanausko veiklos ir asmeninio gyvenimo vertinimui, Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatas išsako savo aiškią poziciją.
Elkimės gamtoje atsakingai, netrikdykime gyvūnų jų veisimosi metu, tausokime gamtą, būkime jos dalimi ir mums bus atlyginta.
Žuvėdrų ženklinimo GPS siųstuvų duomenų analizė pateikia vis naujų netikėtumų. Išnagrinėjus paskutiniųjų dienų žuvėdrų skrydžius, sudomino nepaaiškinami kai kurių paukščių skrydžiai į Marijampolę.
Prie Utenos miesto iš šiaurės glaudžiasi Skaistašilio miškas, o jame įsiterpusi plyti apie 40 ha ploto Pajuodupio pelkė. Prieš kelis dešimtmečius, dar sovietiniais laikais, vietinių medžiotojų ir žvejų draugijos entuziastų pastangomis užtvenkus iš pelkės ištekantį mažą upeliuką, ilgainiui susiformavo savitos buveinės.
Kelis paskutinius metus Dainavos girioje branginta paslaptis apie laplandinių pelėdų perėjimą. Šiai žiniai tapus viešesnei, galime pasidžiaugti jau plačiau, kad jos iš tiesų peri Čepkelių pelkyno apylinkėse. Šiuo metu ūgtelėję jaunikliai pradėjo savo klajones po girią, tačiau dar nėra savarankiški ir saugūs. Labai tikimės, kad niekas nesutrikdys pelėdų ramybės, jaunikliai sustiprės ir užaugs. Tikėtina, kad ramioje ir saugioje aplinkoje šios pelėdos kursis ir kitais metais.