Atnaujinta norvegų svetainė www.birdid.no skirta kiekvienam smalsuoliui, norinčiam bent kiek pažinti paukščius. Joje rasite nemokamų viktorinų tiek pradedančiajam, tiek profesionaliam paukščių stebėtojui, taip pat galėsite patikrinti savo žinias šalies paukščių pažinimo klausimais , o sėkmingai išlaikę testą, gauti sertifikatą.
Dėl užsitęsusios pavasario pradžios daugumos ančių veisimosi sezonas šiais metais stipriai vėluoja. Tai parodė Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) kartu su VšĮ „OMPO Vilnius” (OMPO) jau antrus metus vykdyti septynių dažniausiai sutinkamų ančių rūšių (didžiosios, pilkosios, šaukštasnapės, kuoduotosios, rudagalvės bei dryžgalvės ir rudagalvės kryklių) perinčių populiacijų gausos įvairiose buveinėse bei produktyvumo tyrimai, kurie yra sudėtinė tarptautinės vandens paukščių tyrimų programos, vykdomos Baltijos šalyse bei Rusijoje ir Baltarusijoje, dalis.
Šių metų paskutinį liepos savaitgalį Druskininkų apylinkėse esančio Ašarėlio ež. pakrantėje būrys paukščiais besidominčių žmonių susirinko į tradiciniu tapusį renginį „Žalia varna 2013“. Jį organizavo Lietuvos ornitologų draugija (LOD). Renginio pagrindinis tikslas – aptarti žalvarnių apsaugos problemas bei praktiniais darbais padėti šiems globaliai nykstantiems paukščiams. Į renginį susirinkę paukščių stebėtojai tuo pačių aptaria ir kitų nykstančių sparnuočių apsaugos aktualijas. Be to, patyrę stebėtojai organizuoja pažintines paukščių stebėjimo ekskursijas, kurių metu visi renginio dalyviai turi progą pagilinti savo ornitologines žinias, pamatyti jiems dar nepažįstamas sparnuočių rūšis.
Šioje studijoje pateikta 82 paukščių rūšių, įtrauktų į ES Paukščių direktyvos II-ą priedą sumedžiojimo oficiali metinė statistika 25 Europos Sąjungos šalyse ir Norvegijoje bei Šveicarijoje (primename, kad į Paukščių direktyvos II-ą priedą yra įrašomos paukščių rūšys, kurių medžioklė yra leidžiama atskirose ES šalyse). Nors paukščių sumedžiojimo stebėsena Europiniu mastu nėra vykdoma, atskirų šalių oficiali statistika iš esmės parodo bendrą situaciją Senajame kontinente. Ji ir apžvelgiama atliktoje studijoje, analizuojančioje duomenis iki 2005 metų rugsėjo mėn.
Pirmininkavimo Europos Tarybai (ET) metu Lietuvos darbotvarkėje numatyta visa eilė su aplinkos apsauga susijusių klausimų. Tai įvairių teisės aktų parengimas, jų derinimas su Europos Parlamentu bei įteisinimas, svarbių aplinkai finansinių mechanizmų, tame tarpe ES bendro biudžeto tvirtinimas, taip pat įvairių strateginių su aplinka susijusių dokumentų rengimas. Lietuva taip pat numato organizuoti atviras ES narių diskusijas įvairiais aplinkos apsaugos klausimais.
Šiemet paskelbti 2012 metais Europoje vykdytos didžiojo kormorano (Phalacrocorax carbo) perinčios populiacijos inventorizacijos rezultatai. Suvestinėje pateikti duomenys apie kiekvienoje šalyje perinčių porų gausą bei paplitimą, aptarta jų būklė bei pagrindiniai ją įtakojantys faktoriai.
Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į ne tik Lietuvoje, bet ir globaliai nykstančius paukščius, supažindinti bei skatinti tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant Lietuvos ornitologų draugijos vykdomas žalvarnių apsaugos priemones, kviečiame į 2013 m. liepos 27-28 dienomis vyksiantį ornitologų renginį „Žalia varna 2013“.
Ar norite, kad moratoriumas dėl paprastojo griciuko (Limosa limosa) ir didžiosios kuolingos (Numenius arquata) medžioklės Prancūzijoje būtų pratęstas? Tokiu atveju Paukščių apsaugos lyga – prancūzų BirdLife partneris (LPO), kviečia Jus atsiliepti į Prancūzijos vyriausybės inicijuotas konsultacijas dėl pasiūlyto vietos valdžios potvarkio (“arrête”). Savo nuomonę dėl šių globaliai nykstančių paukščių medžioklės uždraudimo galite pareikšti iki liepos 18 d.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais – Gamtos tyrimų centru (GTC) ir elektros skirstomųjų tinklų operatoriumi AB LESTO – sėkmingai užbaigė ES aplinkos finansinės programos „LIFE+” bei Lietuvos aplinkos ministerijos finansuotą projektą „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ (LIFE07 NAT/LT/000531). Remiantis projekto įgyvendintų veiklų rezultatais, buvo parengtas baltojo gandro apsaugos planas. Jame taip pat apžvelgta rūšies apsaugos būklė, ją reglamentuojanti teisinė bazė, rūšiai kylančios grėsmės, taip pat pasiūlytos baltųjų gandrų populiacijos Lietuvoje apsaugos priemonės. Baltojo gandro rūšies apsaugos planą aplinkos ministras patvirtino savo š.m. liepos 3 d. įsakymu Nr. D1-497.
Žalvarnis (Coracias garrulus) yra apytikriai kuosos dydžio labai spalvingas paukštis, savo išvaizda daugiau primenantis tropikų sparnuočius: suaugusių paukščių apdare vyrauja žalsva, melsva, juosva ir rusva spalvos, kurios ypač įspūdingai persilieja žalvarniams tuoktuvių metu vartantis ore. Peri uoksuose, drevėse, rečiau pastatų plyšiuose, tačiau noriai užima inkilus. Maitinasi žalvarniai atvirose buveinėse (dažniausiai pamiškėse), kur gaudo stambius vabzdžius ar net smulkius roplius. Deja., ši rūšis priskiriama globaliai nykstančių paukščių kategorijai. Jo populiacija sparčiai mažėja didesnėje rūšies paplitimo arealo dalyje – registruotas didesnis nei 20% jos nykimas per paskutinius dešimt metų.
