Lietuvos Raudonąją knygą, kurioje nurodomos retos ir nykstančios gyvūnų, paukščių ir augalų, rūšys bei jų apsaugos strategijos, žino kiekvienas. Tačiau kiek iš žinančiųjų atkreipia dėmesį ir pasidomi, ar ta knyga storėja? Juk tikrai mažai kas norėtų, kad gamta skurstų – jos silpimas reikštų ir grėsmę žmogui.
Jau rašėme, jog Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriu AB „Litgrid“ (LITGRID), kuris yra aukštos įtampos perdavimo linijų operatorius Lietuvoje, 2014 m. vasarą pradėjo vykdyti keturių metų trukmės projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“. Šį projektą finansuoja Europos Sąjungos aplinkos finansinė programa „LIFE+“, projektą taip pat finansuoja LR Aplinkos ministerija, LOD bei LITGRID.
Pastaruoju metu aplinkosaugininkai sulaukia nemažai žmonių skambučių apie Lietuvoje žiemoti likusius vandens paukščius – gulbes, antis ir laukius. Dauguma jų, ypač gulbių, neišskrenda į šiltuosius kraštus todėl, kad vasarą pripranta būti žmonių lesinami ir jaukinami. Gamtininkai primena, kad pradėjus lesinti paukščius tai reikia daryti ir visą žiemą. Jeigu likusieji žiemoti paukščiai yra sveiki, gali skraidyti, nereikia jų trikdyti.
“Niekada nesistengiau mokinių “paversti biologais”, norėjosi tik kad jie į mus supančią gamtą pažvelgtų truputėlį kitaip”.
Vos tik nutilo į pietus skubančių paukščių klegėjimas, netekome gamtininko, pedagogo, ornitologo Vytauto Šlajaus.
Vasaros antroje pusėje Tyrulių durpyne stojusią tylą rudeniop vėl sudrumstė gervių trimitavimas, rytais ir vakarais nustelbiantis net ir nenuilstantį elnių maurojimą. Pirmieji dideli gervių būriai čia pasirodė rugpjūčio viduryje. Projekto „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST) atkūrimo darbus“, Nr. LIFE12 NAT/LT/001186 ornitologė-ekspertė Eglė Pakštytė rugpjūčio 20-21 d. vykdytų apskaitų metu suskaičiavo virš 600 paukščių, kurie rinkosi nakvynei atviresniuose durpyno plotuose. Panašus gervių skaičius tuomet nakvojo ir Sulinkių bei Tytuvėnų tyrelio durpynuose. Jau rugsėjo pradžioje paukščių būriai sparčiai didėjo – rugsėjo 14 d. nakvynei Tyruliuose leidosi iki 1500 paukščių, o rugsėjo 20 d. – iki 2000. Kaimyniniuose Sulinkiuose gervių sankaupos dar skaitlingesnės – rugsėjo 17-18 d. LOD narys Marius Čepulis suskaičiavo iki 3000 nakvoti besileidžiančių paukščių, dar keli šimtai poilsiui renkasi Tytuvėnų tyrelio apylinkes.
Greitai pasirodys naujas LOD žurnalo „PAUKŠČIAI“ Nr.23. Šiuo metu galite susipažinti su jo turiniu. Jame skaitysite: LOD informacija. Atsisveikinant su profesoriumi Ričardu Kazlausku. G. Petkus. „Žalia varna 2014“. E. Pakštytė. Dirvinių sėjikų apskaita 2014 metų spalį. G. Petkus. 24 val. perinčių paukščių stebėjimo maratonas. LOD informacija. LOD sekretoriatas skatins paukščių apsaugos iniciatyvas..
Lietuvos ornitologų draugija ir Tarptautinė tilvikų tyrimų grupė (International Wader Study Group) kviečia visus norinčius šių metų spalio 11-12 dienomis dalyvauti trečiojoje tarptautinėje dirvinių sėjikų ir pempių apskaitoje. Ankstesnės apskaitos vykdytos 2003 ir 2008 metais, Lietuvos savanoriai skaičiavo dirvinius sėjikus ir pempes 2008 metais. Šių apskaitų pagrindinis tikslas – suskaičiuoti rudenį per Europą migruojančius dirvinius sėjikus (kartu skaičiuojant ir pempes) ir tokiu būdu bandyti nustatyti europinės šių paukščių populiacijos dydį.
Jau 21 pirmąjį kartą Europoje ir kai kuriuose Azijos šalyse vyko vienas didžiausių ir masiškiausių paukščių apsaugai ir populiarinimui skirtas renginys – paukščių palydos. Ši kasmetinė tarptautinė iniciatyva vadinama EuroBirdwatch. Jos metu organizatoriai siekia didinti visuomenės susidomėjimą paukščiais ir jų apsauga, nes efektyvios gali būti tik bendros žmonijos pastangos, suteikiant viltį nykstančioms sparnuočių rūšims ir saugant jų svarbias buveines visame jų migracijos kelyje.
Nuo Portugalijos iki Kazachstano, nuo Maltos iki Norvegijos daugiau nei 23 000 žmonių dalyvavo 895 renginiuose. Bendrai stebėta beveik 2,5 milijonai sparnuočių!
Gamtinio portalo grynas.lt prašymu LOD parengė du paukščių sąrašus: rūšių, kurioms klimato kaita daro neigiamą įtaka ir gali net nulemti jų nykimą, bei paukščių, kurie klimato šiltėjimo išdavoje tikėtina, jog plis ir gausės mūsų šalyje. Medžiagos autorius kartu pateikė ir trumpus komentarus dėl numatomo scenarijaus. Gero skaitymo!
Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) su Japonijos paukščių apsaugos draugija (JSPB) pasirašė tarptautinę bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje sutartį. Sutarta 2014-2016 m. bendrai vykdyti mokslinių tyrimų projektą „Šiaurės Rytų Europos mažosios žuvėdros Sterna/Sternula albifrons populiacijos produktyvumas, svarbiausios grėsmės ir sezoninių migracijų keliai“. Tyrimo tikslas – Lietuvos pavyzdžiu išaiškinti pasaulyje nykstančios paukščių rūšies mažosios žuvėdros Europos populiacijos veisimosi produktyvumą, svarbiausias grėsmes, žiemaviečių regionus bei sezoninių migracijų į juos ir iš jų kelius. Kartu numatyta tirti ir kitas ekologiškai su mažąja žuvėdra susijusias paukščių rūšis.
