Dauguma Gyvojo pavasario pranašautojų, ruošiasi palikti savo žiemavietes šiltuose kraštuose. Kviečiame jus, dalyvauti gyvojo pavasario paukščių stebėjimuose. Šiais metais baltasis gandras pateikė staigmeną. Neprasidėjus kalendoriniam pavasariui šis tolimas migrantas jau pastebėtas Vilniaus mieste sukiojęs ratus senamiestyje virš Gedimino pilies. Įprastai į dangų žvalgytis patariame jau nuo kovo mėnesio vidurio.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) išreikšdama susirūpinimą dėl pablogėjusios tradicinio Lietuvos kaimo paukščio – kurapkų (Perdix perdix) būklės Lietuvoje, siekia jos išbraukimo iš šalies medžiojamųjų paukščių sąrašų. Europos Sąjungos (ES) šalių ornitologų tyrimų duomenimis, per trisdešimt paskutiniųjų metų (iki 2009 m.), rūšies gausa ES šalyse sumažėjo net 82 proc., o per paskutiniuosius dvidešimt metų – 66 proc., daugiausiai tai susiję su intensyvėjančia žemės ūkio veikla, tačiau trumpai gyvenančių vištinių paukščių populiacinei struktūrai įtaką daro ir suaugusių paukščių žūtis, kuri siejama su žemės ūkio technikos naudojimu, medžiokle, atšiauriomis žiemos sąlygomis (šiaurinėje rūšies paplitimo arealo dalyje), todėl būtina imtis visų įmanomų priemonių mažinti visų minėtų neigiamų faktorių poveikį. Džiugu, kad medžiotojai neprieštaravo šiai LOD iniciatyvai.
Pievinė lingė (Circus pygargus) priklauso vanaginių šeimai, nors lizdą įsirengia ant žemės. Vienas iš jai gręsiančių pavojų kaltininkų dažnai būna žmogus, ypač vykdantis ūkinę veiklą rūšies veisimosi vietose. Lietuvoje rūšis paplitusi visoje šalyje, tačiau dėl buveinių trūkumo sutinkama lokaliai, yra reta ir populiaciją ekspertiniu vertinimu sudaro 200-300 perinčių porų, tačiau reali pievinės lingės būklė nėra žinoma, todėl LOD kreipiasi į savo narius siekdama surinkti, kiek įmanoma daugiau, duomenų apie faktinius rūšies stebėjimo veisimosi metu atvejus. Šie duomenys leistų tiksliau įvertinti rūšies apsaugos būklę Lietuvoje, o apie surinktos informacijos dėsningumus informuoti šią rūšį tyrinėjančius užsienio kolegas.
2013 m. vasario 6 d. tapo svarbi žuvininkystei ir visai jūros aplinkai. Būtent šią dieną Europos Parlamentas balsų dauguma (502 balsavo „už“ ir 137 „prieš“) nusprendė iki 2015 m., nutraukti besaikę ir nesubalansuotą žvejybą, sudarant sąlygas iki 2020 metų atsikurti pereikvotiems žuvų ištekliams. Džiugu, kad Lietuvoje išrinkti europarlamentarai daugumoje (10 iš 12) taip pat pritarė šiems pokyčiams. Tai nuostabi žinia žuvims, nes bus nutraukta dešimtmečius trukusi besaikė ir nesubalansuota žvejyba, alinusi Europos jūrų ekosistemas.
Briuselis, 2013 m. vasario 8 d. – naujasis daugiamečio ES biudžeto 2014-2020 m. laikotarpiui susitarimas (1), kurį šiandien patvirtino Europos Taryba, sudavė didelį smūgį bet kokioms Bendrosios žemės ūkio politikos (Common Agriculture Policy-CAP) ekologizavimo viltims ir investicijoms į Europos ateities ekologinę pusiausvyrą.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 2012 metais paskelbė kurapką „Metų paukščiu“. Šios akcijos pagrindiniai tikslai buvo atkreipti dėmesį į sparčiai nykstančią sparnuočių rūšį, kuriai šiuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys bei rūpestis, o taip pat išsiaiškinti tikrąją kurapkos populiacijos būklę šalyje. Nerimą kelia tai, kad tradiciniam Lietuvos kaimo kraštovaizdžio paukščiui kyla išnykimo grėsmė. Žinant žalvarnio atvejį, akivaizdu, kad grėsmė yra labai reali. Skirtumas tas, kad sėslias kurapkas galime saugoti visus metus, todėl tik nuo mūsų pastangų priklausys ar išsaugosime šią sparčiai nykstančią rūšį. Tačiau norint planuoti efektyviausias praktines apsaugos priemones, šiuo metu būtina įvertinti populiacijos būklę bei paplitimo šalyje ypatumus.
Lietuvos ornitologų draugija dėkoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (toliau SRTRF) 2013 metais suteikusiems 16 000 litų paramą projekto „Žurnalas „Paukščiai“- norintiems stebėti ir pažinti“ vykdymui. Šis aplinkosauginio švietimo projektas skirtas gamta besidominčiai visuomenei, o jo finansavimas palaiko bene vienintelį specializuotą paukščių tematikos žurnalą „Paukščiai“, kuris reguliariai leidžiamas nuo 2009 m. ir skirtas supažindinimui su vienos iš aplinkos pokyčių indikatorių – paukščių – padėtimi ir pokyčiais Lietuvoje, gamtosaugos problemų viešinimui, ekologinių žinių skleidimui, visuomenės informavimui apie šalyje ir pasaulyje vykstančius aplinkosaugos procesus ir kt.
Paukščiai pati spalvingiausia, arčiausiai žmogaus esanti ir lengviausiai prieinama stebėjimams fauna. Ir nesvarbu, ar mokiniai jau patyrę stebėtojai, ar tik pradedantys. Svarbu, kad jie nori geriau pažinti paukščius, prisidėti kaupiant svarbią informaciją apie paukščius ar užsiimti gamtosaugine veikla.
Ši lėšų paieškos kompanija yra skirta vienam rečiausių Europoje perinčių paukščių – Azorinės sniegenos (Pyrrhula murina), išsaugojimui. Rūšis paplitusi labai lokaliai – tik Azorų archipelago Sao Miguel saloje, tiksliau tik maždaug 500 ha ploto lauramedžio miškuose. Šiuo metu ši sniegena priskiriama rūšių, kurioms gresia visiškas išnykimas, kategorijai. Todėl, siekiant išsaugoti šį paukštį, reikalingos specialios apsaugos priemonės, kurių įgyvendinimui iš įvairių šaltinių renkamos tam būtinos lėšos.
Visų bendrojo ugdymo mokykloje dėstomų dalykų, pradinių klasių ir neformaliojo švietimo mokytojai ir moksleiviai kviečiami dalyvauti XIV respublikinėje moksleivių ir mokytojų konferencijoje „Gamta ir mes“. Konferencija vyks Kėdainių „Ryto“ pagrindinėje mokykloje š.m. balandžio 26 dieną.
