Birželio pirmąją dieną Vingio parke vyko didžiulė Vilniaus miesto vaikų šventė. Visi miesto vaikai buvo kviečiami turiningai bei smagiai leisti šeštadienio dieną, dalyvaujant įvairiose edukacinėse, meninėse programose bei sporto užsiėmimuose. Šventės metu pasirodė ir Lietuvos ornitologų draugija kartu su Kur gena. LOD vaikus ir jų tėvelius supažindino su Vingio parko sparnuočiais. Kvietė dalyvauti projekte „Gyvasis pavasaris“ www.springalive.net
Š.m. gegužės 16 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-350 žiemojančių vandens paukščių – nuodėgulių, alkų ir mažųjų kirų – apsaugai įsteigta nauja saugoma teritorija – Baltijos jūros biosferos poligonas. Tai trečioji Baltijos jūros priekrantėje esanti saugoma teritorija, kurią planuojama įtraukti į Europinį Natura 2000 tinklą, suteikiant jai Paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusą.
Migres yra mokslinė programa, pirmiausiai, skirta virš Gibraltaro sąsiaurio migruojančių paukščių ilgalaikiams tyrimams ir monitoringui. Nuo 1997 metų ji organizuoja reguliarias ir standartizuotas paukščių apskaitas, leidžiančias stebėti kasmetinius sparnuočių migracijų dėsningumus šioje vietovėje, virš kurios driekiasi vienas svarbiausių Europoje paukščių, ypač plėšriųjų, migracijos kelias. Migres programos dalis skirta visų norinčių supažindinimui su paukščių pažinimo gamtoje ypatumais, jų apskaitų ir migracijų tyrimų metodais. To siekiama specialių mokymų, seminarų bei praktinių užsiėmimų gamtoje metu, tačiau mokymams priimamų stebėtojų skaičius yra ribotas. Būtent šiuo metu yra paskelbtas kvietimas dalyvauti šioje programoje rudeninės migracijos metu.
Plungės miesto gyventojai ir miesto kultūros draugijos Žaliųjų klubo nariai š.m. balandžio mėn. 11 d. informavo Lietuvos ornitologų draugiją apie planuojamą perinčių kovų šaudymą Plungės mieste. LOD ėmėsi iniciatyvos sustabdyti barbarišką paukščių naikinimą prie lizdų, nes tokie veiksmai prieštarauja tiek elementariai gamtosauginei etikai, tiek tarptautiniams paukščių apsaugos teisės aktams. ES Paukščių direktyva numato išimtis, kuomet paukščių skaičius gali būti reguliuojamas, tačiau jų fizinis sunaikinimas leistinas tik tuo atveju, jeigu kitokios priemonės neduoda rezultatų arba yra neefektyvios. Kadangi kitos priemonės, mūsų žiniomis, nebuvo taikomos (bent jau tinkamai), paukščių šaudymas negalėjo būti leistas, tačiau kovai Plungės miesto parke, kur jie peri, buvo šaudomi š.m. balandžio 23, 29, 30 ir gegužės 20 dienomis. Šiose egzekucijose dalyvaudavo iki 15 medžiotojų. Po kovų žudynių visuomenei pareiškus pasipiktinimą, leidimai šaudyti paukščius iš medžiotojų buvo surinkti. Tačiau, anot vietos gamtosaugininkų, Plungės meras gavo Aplinkos ministro palaikymą ir egzekuciją atnaujinta gegužės 20 d. Deja tai ne vienintelis atvejis Lietuvoje – LOD nuolatos gauna pranešimų apie panašius veiksmus, ypač lizdų su kiaušiniais ar jaunikliais išmetimą, iš įvairių šalies vietų.
Nuo 1985 metų Klaipėdos miesto daugiaaukščiuose pastatuose registruojami perintys pelėsakaliai. 2012 m. pavasarį buvo pradėtas renovuoti vienas iš pelėsakalių pamėgtų pastatų Klaipėdos mieste. Vykdant renovaciją buvo užsandarintos nišos, kuriose perėdavo pelėsakaliai. Buvo nuspręsta kuo skubiau paukščiams iškelti inkilus pasiūlant alternatyvią vietą perėjimui. Vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai. Čia paskutinius kelis metus mėgo lankytis ir tupėti pelėsakaliai, taigi, šansai, kad inkilas taps naudojamas buvo dideli. Inkilai pagaminti pagal internete rastus kitose šalyse naudojamų inkilų pelėsakaliams brėžinius, inkilo spalva pritaikyta prie pastato spalvos. Šiai rūšiai nebūdinga rinkti ir nešti medžiagą lizdui, todėl į inkilas pripiltas sutręšusios medienos ir keramzito granulių.
Dar kartą prašome LOD narius, turinčius informacijos apie saugomų paukščių rūšių (gali būti ir kitų gyvūnų bei augalų) stebėjimus, prisiregistruoti prie Saugomų rūšių informacinės sistemos bei joje pateikti duomenis apie saugomų rūšių augavietes ar radavietes. Tik tokiu būdu mes galime užtikrinti, jog saugomos rūšys nebus sunaikintos dėl nežinojimo, be to, tai padeda gamtosauginėms institucijoms vengti klaidingų sprendimų ir užtikrina jų skaidrumą. Esant abejotiniems ar neskaidriems sprendimams, kurių jau pasitaikė paskutiniu metu, minėtoje informacinėje sistemoje pateikti duomenys yra pagrindas teisiniuose ginčuose, nes tik užrašuose esantys ir nepublikuoti duomenys, gali būti nepripažįstami be papildomų įrodymų.
Š.m. birželio 16 d. Tarptautinės paukščių apsaugos asociacijos BirdLife mokslininkų ir dr. Ramūno Žydelio paskelbta publikacija atskleidė sukrečiančią statistiką: 400 000 paukščių kasmet žūna statomuose žvejybos tinklaičiuose (angl. “gill-net”). Ši, pasaulinio masto problema, paviešinta pirmą kartą ir aiškiai parodo jog reikalingos skubios priemonės paukščių priegaudai sumažinti.
Nepaisant to, kad po argumentuotų vietos bendruomenės ir Aplinkosaugos Koalicijos pastabų Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) 2012-07-09 d. priėmė galutinę atrankos išvadą dėl privalomo durpių gavybos Naujienų durpių telkinyje (Trakų r., Paluknio sen.) poveikio aplinkai vertinimo, 2013-04-12 d.departamentas priima jau naujas atrankos išvadas nurodant, jog poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Toks sprendimo pakeitimas yra visiškai nesuprantamas Lietuvos ornitologų draugijai (LOD), nes, nepaisant to, kad ūkinės veiklos planuotojai formaliai pakeitė nagrinėjamos teritorijos plotą, priimant 2012-07-09 d. išvadą buvo remtąsi Aplinkos Koalicijos pateikta informacija apie teritorijos gamtines vertybes didesniame plote nei buvo planuojama ūkinė veikla. Taigi, pareigūnai buvo informuoti apie didžiulę Merkio upės slėnio pievų ties Madziūnų kaimu (dar vadinamų Paluknio pievomis) gamtosauginę svarbą. Be to, LOD pateikė Aplinkos ministerijai prašymą suteikti Paluknio pievoms Natura 2000 teritorijos statusą. Jis buvo svarstomas 2013-03-5 d. specialiame posėdyje dalyvaujant AM pareigūnams, tame tarpe ir VRAAD direktoriui Rolandui Masilevičiui. Todėl visiškai nesuprantamas pastarosios institucijos skubotas sprendimas, kuris priimtas tinkamai neišanalizavus esamos gamtinės situacijos, neįvertinus sukauptos informacijos apie biologines vertybes, o remiantis tik abejotinos biologinės kompetencijos įmonės išvadomis. LOD siekia užginčyti šį abejotiną sprendimą ir išsaugoti Paluknio pievose bei jos apylinkėse perinčius paukščius, kartu siūlydama pateikti išsamius duomenis apie nykstančias rūšis.
Punios šilas – pats vertingiausias miškas biologinės įvairovės požiūriu Lietuvoje. Punios šilo retenybės – juodieji gandrai, jūriniai ereliai, vidutiniai, baltnugariai, tripirščiai geniai. Čia gyvena stirnos, šernai, gana didelė tauriųjų elnių banda, daug smulkesnių žinduolių. Ne atsitiktinai, būtent jame šiemet buvo surengtas pirmasis Lietuvoje (o gal net ir pasaulyje) rūšių stebėjimo ralis.
2013 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto Vingio parke UAB „Urbico“ kartu su Lietuvos ornitologų draugija, Laisvalaikio organizatoriais Eventum Group, ir Všį „Vilniaus miesto parkai“ iniciavo inkilų iškėlimo akciją. Vingio parko šeimininkų atstovas Laisvūnas Budėnas papasakojo apie parko priežiūrą, retus paukščius gyvenančius parke. Šiame parke peri uldukai, stebėtos naminės, žvirblinės pelėdos. Neries pakrantėje ilsisi didieji dančiasnapiai, upe zuja tulžys, parke „kalena“ meletos, vidutiniai geniai.
