Naujienos

Šaukštasnapis bėgikas Eurynorhynchus pygmeus – Rytų Sibiro tundroje perinti tilvikų rūšis, kuriai, pagal jos populiacijos mažėjimo tempus, gresia visiškas išnykimas. Todėl jis priskirtas rūšių, kurioms gresia išnykimas, kategorijai. Pagrindinė šaukštasnapių bėgikų nykimo priežastis – medžioklė migracijos į Pietryčių Aziją kelyje ir žiemavietėse. Todėl, be veisimo nelaisvėje, imtąsi priemonių užtikrinti tinkamą žiemojančių ir migruojančių paukščių apsaugą jų susitelkimo vietose.

Vasarai įsibėgėjant, sparčiu tempu verda gyvenimas ir baltųjų gandrų lizduose – jau pirmomis birželio dienomis ėmė ristis gandrų jaunikliai. Nors pavasaris buvo palyginti vėlyvas, įprastu laiku atskridę gandrai, panašu, kad ir perėti pradėjo įprastais terminais. Šiuo metu, kaip ir kasmet, tėvams prasideda didžiųjų šeimyninių rūpesčių metas. Stebint iš šalies, veiksmas lizduose tampa įdomesnis, dinamiškesnis – gandrai jau „nuobodžiai“ nebetupi ant kaušinių, o maitina jauniklius ar stovėdami sudaro šešėlį, kad jaunikliai išvengtų saulės sukeliamos vasariškos kaitros. Kas neturi prie namų perinčių baltųjų gandrų, turi puikią galimybę jų „šeimyninį“ gyvenimą tiesiogiai stebėti specialių transliacijų dėka.

Jaunųjų ornitologų mokslinės konferencijos šalies mokiniams organizuojamos nuo 1997 metų. Ištikimas jaunųjų ornitologų konferencijų partneris – Lietuvos ornitologų draugija. Konferencijos vyko įvairiuose Lietuvos regionuose: pabuvota Žemaitijos, Aukštaitijos, Kuršių Nerijos, Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, Novaraisčio ornitologiniame draustinyje, Žuvinto biosferos rezervate, Čiobiškyje, Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate, Nemuno kilpų, Anykščių bei Nemuno deltos regioniniuose parkuose ir t.t.

Vilniaus Geležinio Vilko Rotaract klubas organizavo naują, pavasarišką projektą “Sėkmės inkilėlis”, kuris vyko š.m gegužės 25d. Kalnų parke, Vilniaus mieste. Prie šio projekto prisidėjo ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija ir Lietuvos ornitologų draugija. Nepaisant prasto oro Kalnų parke renginio dalyviai gamino ir kėlė naujus inkilus. Viso parke iškelta 30 inkilų. Maža tikimybė, kad inkiluose šiais metais perės paukščiai, nebent įsikurs antrą ar vėlyvą vadą vedantys sparnuočiai. Inkilai per šiuos metus iki kito pavasario įgaus natūralią spalvą ir juos pasirinks didžiosios, mėlynosios zylės, margasparnės musinukės ir kt. smulkesni uoksuose perintys giesmininkai.

1972 m. gruodžio 15 d. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja birželio 5-ąją paskelbė Pasaulinė aplinkos apsaugos diena, skirta paskatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje. Ši diena šventei minėti pasirinkta todėl, kad 1972 m. birželio 5 d. Stokholme įvyko pirmoji JTO konferencija, skirta aplinkos apsaugos problemoms aptarti, o vėliau sukurta JTO aplinkos apsaugos programa.

Birželio pirmąją dieną Vingio parke vyko didžiulė Vilniaus miesto vaikų šventė. Visi miesto vaikai buvo kviečiami turiningai bei smagiai leisti šeštadienio dieną, dalyvaujant įvairiose edukacinėse, meninėse programose bei sporto užsiėmimuose. Šventės metu pasirodė ir Lietuvos ornitologų draugija kartu su Kur gena. LOD vaikus ir jų tėvelius supažindino su Vingio parko sparnuočiais. Kvietė dalyvauti projekte „Gyvasis pavasaris“ www.springalive.net

Š.m. gegužės 16 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-350 žiemojančių vandens paukščių – nuodėgulių, alkų ir mažųjų kirų – apsaugai įsteigta nauja saugoma teritorija – Baltijos jūros biosferos poligonas. Tai trečioji Baltijos jūros priekrantėje esanti saugoma teritorija, kurią planuojama įtraukti į Europinį Natura 2000 tinklą, suteikiant jai Paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusą.

Migres yra mokslinė programa, pirmiausiai, skirta virš Gibraltaro sąsiaurio migruojančių paukščių ilgalaikiams tyrimams ir monitoringui. Nuo 1997 metų ji organizuoja reguliarias ir standartizuotas paukščių apskaitas, leidžiančias stebėti kasmetinius sparnuočių migracijų dėsningumus šioje vietovėje, virš kurios driekiasi vienas svarbiausių Europoje paukščių, ypač plėšriųjų, migracijos kelias. Migres programos dalis skirta visų norinčių supažindinimui su paukščių pažinimo gamtoje ypatumais, jų apskaitų ir migracijų tyrimų metodais. To siekiama specialių mokymų, seminarų bei praktinių užsiėmimų gamtoje metu, tačiau mokymams priimamų stebėtojų skaičius yra ribotas. Būtent šiuo metu yra paskelbtas kvietimas dalyvauti šioje programoje rudeninės migracijos metu.

Plungės miesto gyventojai ir miesto kultūros draugijos Žaliųjų klubo nariai š.m. balandžio mėn. 11 d. informavo Lietuvos ornitologų draugiją apie planuojamą perinčių kovų šaudymą Plungės mieste. LOD ėmėsi iniciatyvos sustabdyti barbarišką paukščių naikinimą prie lizdų, nes tokie veiksmai prieštarauja tiek elementariai gamtosauginei etikai, tiek tarptautiniams paukščių apsaugos teisės aktams. ES Paukščių direktyva numato išimtis, kuomet paukščių skaičius gali būti reguliuojamas, tačiau jų fizinis sunaikinimas leistinas tik tuo atveju, jeigu kitokios priemonės neduoda rezultatų arba yra neefektyvios. Kadangi kitos priemonės, mūsų žiniomis, nebuvo taikomos (bent jau tinkamai), paukščių šaudymas negalėjo būti leistas, tačiau kovai Plungės miesto parke, kur jie peri, buvo šaudomi š.m. balandžio 23, 29, 30 ir gegužės 20 dienomis. Šiose egzekucijose dalyvaudavo iki 15 medžiotojų. Po kovų žudynių visuomenei pareiškus pasipiktinimą, leidimai šaudyti paukščius iš medžiotojų buvo surinkti. Tačiau, anot vietos gamtosaugininkų, Plungės meras gavo Aplinkos ministro palaikymą ir egzekuciją atnaujinta gegužės 20 d. Deja tai ne vienintelis atvejis Lietuvoje – LOD nuolatos gauna pranešimų apie panašius veiksmus, ypač lizdų su kiaušiniais ar jaunikliais išmetimą, iš įvairių šalies vietų.

Nuo 1985 metų Klaipėdos miesto daugiaaukščiuose pastatuose registruojami perintys pelėsakaliai. 2012 m. pavasarį buvo pradėtas renovuoti vienas iš pelėsakalių pamėgtų pastatų Klaipėdos mieste. Vykdant renovaciją buvo užsandarintos nišos, kuriose perėdavo pelėsakaliai. Buvo nuspręsta kuo skubiau paukščiams iškelti inkilus pasiūlant alternatyvią vietą perėjimui. Vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai. Čia paskutinius kelis metus mėgo lankytis ir tupėti pelėsakaliai, taigi, šansai, kad inkilas taps naudojamas buvo dideli. Inkilai pagaminti pagal internete rastus kitose šalyse naudojamų inkilų pelėsakaliams brėžinius, inkilo spalva pritaikyta prie pastato spalvos. Šiai rūšiai nebūdinga rinkti ir nešti medžiagą lizdui, todėl į inkilas pripiltas sutręšusios medienos ir keramzito granulių.