Gegužės 21 d. projekto specialistai uždėjo pirmuosius 9 ilgalaikius, vos 3 gramus sveriančius GPS siųstuvėlius upinėms žuvėdroms, perinčioms Nemuno salose tarp Prienų ir Lengveniškių PAST. Tai atliko žieduotojo pažymėjimus turintys ornitologai.
Kadaise sąnašinė smėlio ir žvyro sala Nemune ties Lipliūnais buvo pamėgta upinių ir mažųjų žuvėdrų. 2009 – 2010 m. buvo registruotas didžiausias perinčių mažųjų žuvėdrų skaičius – 55 poros, o tai sudarė 20 proc. rūšies nacionalinės populiacijos. Tai įrodė šios nesaugomos teritorijos svarbą nykstančių mažųjų žuvėdrų apsaugai.
Šiandien Lietuva, kaip ir dar 195 pasaulio valstybės, pasirašiusios Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją, mini Tarptautinę biologinės įvairovės dieną. Europos aplinkos agentūros duomenimis, biologinės įvairovės būklė žemyne blogėja. Viena iš priežasčių – nesubalansuota žmogaus veikla. Vis didesnius plotus užima monokultūromis užsėti laukai, nebeliko didelių vientisų miško masyvų, kuriuose miško rūšys nebūtų trikdomos, toliau degraduoja numelioruotos pelkės, nyksta natūralios pievų buveinės.
Kretuono ežero Didžiojoje saloje vėl ganosi avys – gegužės viduryje daugiau nei 100 škudžių veislės avių buvo perkeltos į Kretuono ežero Didžiąją salą. Šios avys yra labai atsparios ligoms, pakelia atšiaurias gyvenimo sąlygas ir prisitaiko prie skurdžiausio pašaro, kokio lepesnių veislių avys neėda.
Žuvėdra ar kiras? Daugelis maišo šiuos baltuosius paukščius. Šios programėlės dėka ne tik išmoksite atskirti juos, bet ir leisitės kartu su žuvėdromis į tolimąjį skrydį, spręsite testus, stebėsite tiesiogiai jų gyvenimą ir susipažinsite su rečiausiomis perinčiomis Lietuvoje žuvėdromis ir jų teritorijomis.
Pasaulinė migruojančių paukščių diena kiekvienais metais yra minima du kartus – antrąjį gegužės ir spalio mėnesių šeštadienį. Kiekvieną pavasarį daugybė sparnuočių palieka žiemojimo vietas šiltuosiuose kraštuose ir būriais bei pavieniui traukia perėjimo vietų link – skuba užauginti jaunąją kartą, kuri rudenį kartu su tėvais pirmą kart pakils į rudeninę migraciją.
Vis sparčiau įsibėgėja pavasaris, vis daugiau sparnuočių ima krauti lizdus, perėti kiaušinius ar auginti jauniklius. Pavasaris yra labai svarbus ir įdomus metas netik ornitologams, bet ir kiekvienam besidominčiam gamta. Daug žmonių neatsispiria atbundančios gamtos vilionėms ir patraukia į laukus ar miškus, kur susitinka su įvairiais sparnuočiais.
Aplinkos ministerija, kaip ir kasmet, kreipiasi į daugiabučių statybos ir renovacijos darbus vykdančias organizacijas ir prašo prisidėti išsaugant čiurlius. Čiurliai, į kregždes panašūs paukščiai, peri uolų plyšiuose, kuriuos Lietuvoje jiems dažniausiai atstoja daugiabučių namų ertmės virš paskutiniojo aukšto langų. Tačiau renovuojant namus tos ertmės uždengiamos izoliacinėmis medžiagomis. Deja, dėl to sunaikinama daug čiurlių lizdaviečių.
Pagaliau į Lietuvą atėjo žaliasis pavasaris – po menko lietučio suvešėjo žolė, žaliu prasprogo krūmai ir medžiai. Su šiluma ritosi ir vabzdžiai, įvairūs plėviasparniai bei drugiai, kurie balandžio pabaigoje jau gausiau užpildė mūsų gamtą. Tuo tarpu vabzdžiais mintantys sparnuočiai per tūkstantmečius įsiminė šį metų ciklą ir išmoko parskristi į perimvietes būtent tuo metu, kuomet jų maistas (vabzdžiai ir jų vikšrai) tik pasirodo, kad išperėjus jauniklius vikšrų ir įvairių vabzdžių jau būtų gausu. Taip sparnuočiai stengiasi užsitikrinti kuo produktyvesnį bei sėkmingesnį savo kartos pratęsimą, kadangi jaunikliams išmaitinti reikia itin daug maisto. Antai vienam juodojo čiurlio jaunikliui pasotinti, tėvai per dieną sugauna iki 40 000 smulkių vabzdžių.
Gegužės mėnesio pavadinimas kilo iš šį mėnesį ar kiek anksčiau užkukuojančios paukštės pavadinimo. Tiesa, dabar dažniau vartojamas kitas šios paukštės pavadinimas – ne gegužė, o gegutė. Mūsų protėviai švęsdavo gegutės dieną – dažniausiai pirmąją gegužės savaitę, tądien, kai pirmąsyk išgirsdavo gegutę kukuojant.
