Kiekvieną dieną į girias ir pelkes plūstantis būrys „mėgėjų“, kurie neretai su gamta pažįstami tik iš TV ekranų, tačiau norintys būtinai užfiksuoti rečiausius ir žmonių vengiančius Lietuvos gyvūnus, kelia vis didesnę grėsmę mūsų gamtai. Vieni jų – ganėtinai greitai „išauga“ ir supranta, ką daro gerai, o ko reikia vengti. Tačiau kiti – savanaudiškai nepaiso gamtos interesų, jau nekalbant apie gamtinės fotografijos etiką.
Tradicinis kasmetinis nacionalinis vaikų piešinių konkursas jau šeštus metus vaikus kvietė pažvelgti į Lietuvos paukščių savitumą, išskirtinumą. Paukščius piešti kvietė Kėdainių lopšelio-darželio „Pasaka“ pasitelkiant įvairias piešimo technikas. Lietuvos ornitologų draugija palaikė šią iniciatyvą, o jos narys Borisas Belchevas tradiciškai dalyvavo vertindamas darbus. Kviečiame pažiūrėti kokius atvirukus vaikai ruošė paukščiams.
Per žiemą ištuštėjusi Nemuno sala ties Lipliūnais vėl kupina gyvybės šurmulio. Jau iš toli matyti salos viduryje išdidžiai įsikūrusios 5 pilkosios žąsys. Aplink jas bėgioja pempės. Čia jų apie 10. Tikriausiai atskiros poros jau ir peri, nes dvi iš pempių kantriai tupi nekrustelėdamos. Įkyriai klykauja aplinkui lekiojantys rudagalviai kirai.
Liaudyje sakoma, kad nesigailėsi anksti kėlęs. Galima pridurti, kad gamtininkas nesigailės ir vėlai gulęs. Ankstyvas rytas ir vakaras prieš saulėlydį ir dar kurį laiką po jo dabar gamtoje pats gražiausias, triukšmingiausias ir įdomiausias laikas. Ypač ieškant vandens ar tilvikinių paukščių.
Šiuo metu LOD sulaukė kreipimosi iš Raseinių r. Kalnujų mst. ir Palendrės k. gyventojų, kad Aplinkos aplinkosaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos suteikė šiomis dienomis leidimą reguliuoti kovų kolonijas jautriu veisimosi metu, kai jaunikliai jau ritasi iš kiaušinių. Manome, kad tokie veiksmai prieštarauja elementariai gamtosauginei etikai. ES Paukščių direktyva numato išimtis, kuomet paukščių skaičius gali būti reguliuojamas, tačiau jų fizinis sunaikinimas leistinas tik tuo atveju, jeigu kitokios priemonės neduoda rezultatų arba yra neefektyvios. Minėtose kolonijose ankstesniu laiku nebuvo išbandytos kitos humaniškos priemonės. Kovams apleidus lizdus, dauguma išsiritusių jauniklių žus kankindamiesi ir likę sušalti.
2019 m. pabaigoje Birdlife biuras Europai ir Centrinei Azijai parengė dokumentą apie jo poziciją rengiamai ES biologinės įvairovės strategijai, kuri apims laikotarpį iki 2030 m. Šiose integruotose tarpsektorinėse veiksmų gairėse pristatomos pagrindinės nuostatos bei siūlomos priemonės, skirtos mūsų jūroms, žemei, vandeniui, gamtai ir atskiroms rūšims gelbėti bei visos biologinės įvairovės būklei gerinti.
Tariame didelį AČIŪ visiems Lietuvos ornitologų draugijos rėmėjams, ankstesniais metais metais skyrusiems dalį sumokėto GPM Draugijos vykdytoms iniciatyvoms – tik Jūsų visų dėka į rudenį ir žiemą atnaujintus ar iškeltus naujus lizdus grįžta juodieji gandrai, pelėsakaliai ir ereliai žuvininkai, o iškeltuose inkiluose peri naminės pelėdos, didieji dančiasnapiai. Tęsdami ankstesnių metų darbus, paramos lėšų dėka pernai Lietuvos ornitologų draugija įrengė keturis lizdus juodiesiems gandrams, vieną – žuvininkui, net 20 inkilų didiesiems dančiasnapiams, kuriuose kartais įsikuria klykuolės ar net naminės pelėdos. Įrengtose lizdavietėse ornitologai pastebėjo jose besilankančius paukščius. Jūsų parama yra labai svarbi!
Naujas (antrasis) Europos perinčių paukščių atlasas (EBBA2) neabejotinai buvo svarbiausias 2013-2020 metų ornitologinis projektas Europoje. Visoje Europoje 2013-2018 metais buvo renkami duomenys Europos perinčių paukščių atlaso atnaujinimui. Vykstantys darbai apėmė daugiau kaip 50 Europos šalių ir apie 500 perinčių paukščių rūšių. Visoje Europoje šiame projekte dalyvavo daugiau kaip 50 000 paukščių stebėtojų ir ornitologų savanorių. Lietuva projekte dalyvauja nuo 2014 metų, nors turimus stebėjimo duomenis, kaip ir kitos šalys, pateikė ir už 2013 metus.
Praėjusiais metais pasidžiaugėme, kad demontuojant elektros perdavimo liniją prie Visagino atominės elektrinės buvo išsaugotas žuvininkų lizdas, kurį jie sukrovė ant atramos. Pažymėtina tai, kad AB „Litgrid“ atstovai patys informavo Lietuvos ornitologų draugiją apie rastą lizdą ir konsultavosi kuriam laikui sustabdyti atramų demontavimo darbus.
Mažoji žąsis (Anser erythropus) – rečiausia žąsis perinti Europoje, Fenoskandijos populiacija vertinama vos 110-120 individų. Rūšis priskiriama globaliai nykstančių paukščių kategorijai. Šios žąsys peri Norvegijoje, o žiemoja Graikijoje, vos dviejose vietovėse – Kerkini ežere ir Evros deltoje, o pavasario migracijos kelias driekiasi per Lietuvą.
