Švino šratai bus uždrausti visoje ES: mažės tarša ir pavojus laukinei gamtai

Po dešimtmečius trukusių mokslinių tyrimų ir metų kampanijų, kurias vedė „BirdLife“, Europos Parlamentas atvėrė kelią visoje ES taikomam švino šratų draudimui. Europos Parlamentas balsavo už švino šratų draudimą, užbaigdamas ilgus metus trukusias diskusijas dėl vienos opiausių cheminių taršos problemų Europoje.

Dėl itin didelio toksiškumo švinas iš benzino, dažų ir vamzdžių buvo pašalintas jau seniai, tačiau kasmet visoje ES per medžioklę, sportinį šaudymą ir žvejybą į aplinką vis dar patenka daugiau kaip 44 000 tonų švino, smarkiai užteršiančio dirvožemį ir vandens telkinius. Šiandien Europa žengė ryžtingą žingsnį siekdama tai nutraukti.

Spalio 8 dienos balsavimas atmetė du bandymus blokuoti Komisijos pasiūlymą, kuriuos pateikė dešiniosios Europos konservatorių ir reformuotojų grupės (ECR) ir grupės „Patriotai už Europą“ (Patriots for Europe Group – PFE) nariai. Vienas bandymas buvo atmestas pirmadienį Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (Environment, Public Health and Food Safety – ENVI) komitete, o abu – šiandien vykusiame plenariniame balsavime. Tai reiškia, kad apribojimas toliau juda galutinio priėmimo link.

Draudimas apims visą ES, tačiau bus taikomas pereinamasis laikotarpis

Įsigaliojęs šis apribojimas uždraus švino šratus visur, įskaitant teritorijas už šlapynių ribų ir sportinį šaudymą, numatant septynerių metų pereinamąjį laikotarpį. Jis bus taikomas visoje ES, Europos ekonominėje erdvėje ir Šiaurės Airijoje.

Tai pratęsia švino šratų naudojimo šlapynėse draudimą, kuris visose 27 ES valstybėse narėse galioja nuo 2023 m. vasario 15 d. Šiandien priimtas sprendimas išplečia šią apsaugą į likusią kraštovaizdžio dalį. Jis taip pat papildo šią vasarą Parlamento priimtą sprendimą riboti švino naudojimą žvejybos reikmenyse. Taigi kartu užkertamas kelias pagrindiniams būdams, kuriais švinas vis dar patenka į Europos aplinką per medžioklę, šaudymą ir žvejybą. Ši tarša kelia pavojų mažiausiai 92 paukščių rūšims ir kasmet pražudo apie 1 milijoną paukščių. Dėl šio apribojimo bus apsaugota 135 milijonai paukščių, kuriems kyla apsinuodijimo pavojus, ir 1 milijonas vaikų ES, kuriems kyla švino poveikio rizika.

Šis sprendimas padės apsaugoti daugybę rūšių, tarp kurių yra:

• Vandens paukščiai: didžioji antis (Anas platyrhynchos), gulbė nebylė (Cygnus olor), sibirinė mažoji gulbė (Cygnus columbianus bewickii) ir didysis flamingas (Phoenicopterus roseus)
• Grifai: avėdra (Gypaetus barbatus) ir palšasis grifas (Gyps fulvus)
• Ereliai ir kiti plėšrieji paukščiai: kilnusis erelis (Aquila chrysaetos), jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla), rudasis peslys (Milvus milvus) ir paprastasis suopis (Buteo buteo)
• Varniniai paukščiai: kranklys (Corvus corax)
• Medžiojamieji paukščiai: kurapka (Perdix perdix), tetervinas (Tetrao tetrix) ir kurtinys (Tetrao urogallus)
• Žinduoliai: rudasis lokys (Ursus arctos), kuris su švinu susiduria misdamas sumedžiotų gyvūnų vidaus organų liekanomis.

Mokslininkai jau daugiau nei 30 metų žino, kad švinas yra itin toksiškas laukinei gamtai ir žmonėms ir kad nėra saugaus jo poveikio lygio. „BirdLife“ ir jos partneriai visoje Europoje didžiąją šio laikotarpio dalį siekė visapusiško ES draudimo, pasitelkdami mokslinius įrodymus, politikos formavimą ir visuomenės kampanijas, įskaitant kampaniją #BanLeadNow ir peticiją, kurią pasirašė daugiau nei 60 000 žmonių.

Kodėl šratai tokie pavojingi aplinkai?

Apribojimas taikomas tik švino šratams. Švino kulkos buvo pašalintos iš Komisijos pasiūlymo, o „BirdLife“ toliau sieks, kad būtų apribotas ir jų naudojimas. Šratai vis dar yra didžiausias su šaudmenimis susijusios švino taršos šaltinis. Šovinyje esantys šratai paskleidžiami dešimtimis ar šimtais smulkių šratelių, kurie išsibarsto dideliame plote ir patenka į laukus, miškus, ežerus bei upes. Jų neįmanoma surinkti, todėl laikui bėgant jie patenka į dirvožemį ir vandens telkinius. Daugelis paukščių praryja smulkius akmenukus, padedančius susmulkinti maistą, todėl šratelius supainioja su akmenukais. Vieno šratelio gali pakakti paukščiui apnuodyti.

Tai didžiulis žingsnis link Europos be taršos. Tačiau kova dar nesibaigė.

Per septynerių metų pereinamąjį laikotarpį medžiotojai ir sportiniai šauliai turės veiksmingai pereiti prie netoksiškų alternatyvų, o nacionalinės institucijos turės užtikrinti, kad apribojimas būtų realiai įgyvendinamas. „BirdLife“ ir toliau ragins apriboti ir švino kulkų naudojimą.

Marion Bessol, „BirdLife Europe“ gamtos apsaugos politikos pareigūnė:

„Jau dešimtmečius žinome, kad švinas nuodija paukščius ir žmones, ir šiandien Europa pagaliau ėmėsi veiksmų. Švino šratai vis dar yra didžiausias su šaudmenimis susijusios švino taršos šaltinis, todėl tai reikšminga pergalė grifams, ereliams ir gulbėms, taip pat vaikams, valgantiems žvėrieną. Tai visų, kurie nenustojo siekti pokyčių, pergalė – nuo mokslininkų ir medžiotojų iki dešimčių tūkstančių piliečių, pasirašiusių mūsų peticiją. Dabar norime, kad sprendimas būtų tinkamai įgyvendintas praktikoje, ir toliau dirbsime tol, kol apribojimai bus taikomi ir švino kulkoms.“

2026-10-09