S. Paltanavičius: paukščiai nyksta. O ką darome mes?
Kiekvienas vasara, jos pradžia, pats smagiausias – žalias, žydintis, giesmėmis skambantis metas. Kai kam gali pasirodyti keista, kad tokią akimirką mes kalbame apie rūpesčius. Bet kitaip negalime, nes jie kyla iš tikros informacijos, tyrimų ir faktų ir ne tik šokiruoja, bet ir skubina kažką daryti.
Jūs jau žinote, kad mūsų atviro kraštovaizdžio paukščių nykimas tapo toks akivaizdus, kad prie faktų net nereikėtų gręžiotis. Bet mes turime tą daryti, kad reikalo esmę visi suprastų vienodai. Taigi, pasitelkiu citatas iš Lietuvos ornitologų draugijos ką tik paskelbto tyrimo apie mūsų paukščių būklę, kurią be jokių išlygų galima vadinti apverktina. Ilgalaikiai stebėjimai patvirtina tai, ką mato kiekvienas, gyvenantis ar besilankantis kaime: paukščių beveik neliko, Lietuvos agrokraštovaizdis tampa ekologine dyku.
Priminsime, kad Lietuvos ornitologų draugija kaimo kraštovaizdžio paukščių populiacijų gausos stebėseną vykdo nuo 1994 m. 2025 m. apskaitos vykdytos 97 vietovėse, kur pagal stebėsenos metodikos reikalavimą parenkamos stebėjimo vietos. Surinkti duomenys yra reprezentatyvūs, suderinami su ankstesniais tyrimais ir perduodami Eurostat bei EBPO. Šio ilgamečio tyrimo tikslas – užtikrinti su žemės ūkiu susijusių paukščių populiacijų būklės stebėsenos tęstinumą Lietuvoje ir duomenų palyginamumą su ankstesniais tyrimais
Čia pristatysime keleto rūšių, mums žinomų ir pažįstamų, būklės dinamiką, gausos mažėjimo tempus ir pateiksime ataskaitoje suformuluotas tokio nykimo (o gal – naikinimo) priežastis. Tiriant buvo atliekamas 14 paukščių rūšių populiacijų pokyčio 2000–2025 m. laikotarpiu įvertinimas. Pasirodo, nyksta ne tik retosios, bet net ir ilgai labai įprastomis laikytos rūšys.
Per 25 tyrimų metus pempių populiacija sumažėjo 77,2 procento, šiuo metu beliko tik 22,8 proc. 2000 metų populiacijos. Kasmet išnyksta apie 4,4 proc. pempių. Ši rūšis – atviro kraštovaizdžio gyventoja, lizdus sukanti dirvose, ganyklose, želmenyse. Didžiausia nykimo priežastimi įvardijamas žemės plotų kultūrinimas, pavasariniai žemės ūkio darbai.
Dar visai neseniai tyliai džiaugėmės, kad Lietuvoje gyvuoja pakankamai stipri griežlių populiacija. Deja, toks tikėjimas buvo klaidingas, per 25 metus prarasta net 92,5procento mūsų krašto griežlių populiacijos. Nuo 2014 m. Lietuvos ornitologų ataskaitos teigimu, kasmet buvo prarandama apie 11,3 procento populiacijos. Dabar išgirsti griežles – didelis įvykis, jas išnaikino ir tebenaikina ankstyvas pievų šienavimas, žemės ūkio chemizavimas, pievų naikinimas, melioracija.
Pievinis kalviukas visai neseniai buvo viena iš foninių atviro kraštovaizdžio rūšis, panašiai kaip ir geltonoji kielė ar kiauliukė. Per 25 metus kalviukų populiacija sumažėjo 77,1 procento. Nuo 2014 m. nykimas yra dar spartesnis. Čia nepateikiame kitų dviejų jau minėtų rūšių populiacijų būklės rodiklių, kurie yra labai blogi. Visas šias rūšis mūsų agrariniame kraštovaizdyje kėsinasi sunaikinti pievų plotų mažinimas, gyvulininkystės ūkių mažinimas ir šienavimas.
Ne geriau gyvuoja prie mūsų namų perinčios paukščių rūšys. Štai šelmeninių kregždžių populiacija per 25 metus sumažėjo 63,2 procentais, varnėnų – 74,5 procento. Daugiausiai žalos kregždėms atnešė gyvulininkystės ūkių nykimas, „gyvų“ sodybų retėjimas, pesticidų naudojimas ir mitybinės bazės skurdinimas. Varnėnams didžiausią žalą daro gyvulių gausos mažėjimas, chemizacija, žemės ūkio intensyvinimas.
Nuo 2014 m. baltųjų gandrų populiacija kasmet sumažėja 3,7 procento – mūsų nacionaliniam paukščiui kol kas didelio pavojaus nėra, tačiau tendencijos yra neigiamos ir tenka susirūpinti tolesniu jo likimu.
Selemonas Paltanavičius
2026-05-28