Rugpjūčio 24 d. – Gandrų išskridimo diena
Rugpjūčio 24-oji Lietuvoje nuo seno vadinama Gandrų išskridimo diena. Tačiau baltieji gandrai (Ciconia ciconia) kalendoriaus nepaiso – jų rudeninė migracija prasideda gerokai anksčiau. Daugelis gandrų Lietuvą palieka jau pirmoje rugpjūčio pusėje, o mėnesio pabaigoje migracija būna gerokai įsibėgėjusi. Vis dėlto ir dabar kai kur dar galima pamatyti pavienių gandrų ar jų būrelių, besimaitinančių laukuose ir besiruošiančių ilgai kelionei į žiemavietes Afrikoje.
Ką apie baltųjų gandrų populiaciją Lietuvoje rodo stebėsenos duomenys?
Baltasis gandras yra viena iš 14 indikatorinių paukščių rūšių, kurių populiacijų būklė vertinama vykdant Lietuvos ornitologų draugijos kaimo kraštovaizdžio paukščių populiacijų gausos stebėseną. Šios stebėsenos duomenys rodo, kad per pastaruosius 25 metus baltojo gandro populiacijos gausa Lietuvoje išlieka statistiškai stabili.
Baltieji gandrai neatsiejami nuo Lietuvos kaimo kraštovaizdžio. Šie paukščiai maitinasi visose atvirose žemės ūkio kraštovaizdžio buveinėse: pievose, ganyklose, šlapynėse ir dirbamuose laukuose. Lizdus jie krauna greta žmonių – sodybose ir gyvenvietėse, ant medžių, pastatų, specialių platformų ar elektros stulpų. Keičiantis kaimo kraštovaizdžiui, nykstant vienkiemiams, mažėja ir dalis tradicinių lizdaviečių medžiuose bei ant pastatų. Šiandien daugiau nei pusė gandralizdžių Lietuvoje yra sukrauti ant elektros oro linijų atramų. Didelė šių lizdaviečių dalis yra ant specialių, saugų ir tvirtą lizdo pagrindą sukuriančių metalinių platformų, todėl jos nekelia pavojaus nei paukščiams, nei žmonėms. Paukščiams tinkami, saugūs ir ilgaamžiai lizdai yra vienas ir gandrų populiacijos stabilumo garantų. Siekiant užtikrinti baltųjų gandrų populiacijos stabilumą ateityje svarbu užtikrinti, kad ateityje neblogėtų ir gandrų mitybinė bazė.
Gandrų būklė glaudžiai susijusi ir su juos supančio kraštovaizdžio pokyčiais. Jiems tinkamų buveinių mažėjimą gali lemti natūralių ir pusiau natūralių pievų nykimas, jų vertimas ariamąja žeme, šlapynių sausinimas, vandens režimo keitimas. Tokie pokyčiai mažina tinkamų maitinimosi vietų ir grobio gausą.
Kaip galime padėti baltiesiems gandrams?
Lietuvos ornitologų draugija atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu ne tik tinkama lizdaviečių apsauga, bet ir aplinka, kurioje gandrai galėtų rasti pakankamai maisto. Sodybose galima išlaikyti ar įrengti tinkamas lizdų platformas, o lizdų aplinkoje reikia išsaugoti natūralias ir pusiau natūralias pievas, šlapynes bei kitas atviras buveines, taikyti gamtai palankesnius ūkininkavimo būdus. Rūpindamiesi gandrams tinkamu kaimo kraštovaizdžiu kartu išsaugotume ir daugelį kitų jame gyvenančių paukščių, vabzdžių, varliagyvių bei kitų gyvūnų rūšių.
2026-08-24