Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į ne tik Lietuvoje, bet ir globaliai nykstančius paukščius, supažindinti bei skatinti tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant Lietuvos ornitologų draugijos vykdomas žalvarnių apsaugos priemones, kviečiame į 2015 m. liepos 31 d. – rugpjūčio 2 d. vyksiantį renginį „Žalia varna 2015“.
Šių metų kovo 21-22 d. Kaune, Viešbutyje „Magnus“, vyko LOD narių Visuotinis susirinkimas už 2014 m. Iš 234 narių į Kauną suvažiavo 61 draugijos narys kuris sudarė susirinkimo kvorumą. Pirmąją susirinkimo dieną buvo pristatytos ir susirinkimo patvirtintos LOD sekretoriato, LOD tarybos, LOD kontrolės komisijos ataskaitos už 2014 m. LOFK ataskaita nebuvo pristatyta, kadangi LOFK pirmininkas negalėjo dalyvauti Visuotiniame susirinkime. Susirinkime buvo renkami nauji kandidatai į LOD Tarybos narius. Atviru balsavimu buvo balsuojama už aštuonių kandidatų į LOD Tarybos narių sąrašą: Algis Butleris, Darius Norkūnas, Kęstutis Jarmalavičius, Kristina Valinčienė, Laimonas Šniaukšta, Mindaugas Ilčiukas, Vygantas Kilčauskas, Vytautas Eigirdas.
Lietuvos paukščių žiedavimo centras gavo pranešimą apie Rusijos pastebėtą Lietuvoje žieduotą baltąjį gandrą (Ciconia ciconia). 2012 m. vasarą Karvelninkuose (Alytaus r.) iš Rimanto Genevičiaus sodyboje esančio gandralizdžio tėvai išmetė du gandriukus. Vienam jų „skrydis” baigėsi daugiau mažiau sėkmingai – jis išliko gyvas.
Lietuvos ornitologų draugija (toliau – LOD) gavo laišką, kuris sukėlė nemažai diskusijų ornitologų tarpe, o kartu gailestį dėl žuvusių paukščių. Kadangi tai išties neeilinis baltojo gandro elgesio atvejis (bent jau užfiksuotas), po ilgų diskusijų buvo nutarta jį plačiau aprašyti. Kas žino, gal ir daugiau panašaus elgesio atvejų lieka nedokumentuoti.
Šių metų gegužės mėnesį Europoje gamtosaugos srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos (NVO) pradėjo internetinę kampaniją, skatindamos ES piliečius pasisakyti už Paukščių ir Buveinių direktyvų, kaip svarbiausių gamtos išsaugojimo Europoje garantų, stiprinimą. Europos komisijos prezidento J. C. Juncker‘io ketinimai panaikinti ar susilpninti šiuos teisės aktus vertinamas kaip labai rimtas pavojus gamtai, todėl prieš šiuos planus pasisako visos gamtosauginės NVO, ir kviečia žmones nelikti nuošalyje.
Neleiskime, kad visų mūsų gamtos likimą nulemtų neatsakingi biurokratų sprendimai – parodykime, kad gamta mums svarbi
Nuo 2015 m. vasario mėnesio Lietuvos ornitologų draugija (LOD) su partneriais – Pajūrio planavimo ir tyrimų institutu (PTPI) bei Lietuvos energetikos institutu (LEI) – pradėjo 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programos „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ finansuojamą projektą „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (sutrump. – VENBIS)“. Projekto tikslas – mažinti biologinės įvairovės nykimą Lietuvoje. Projekto pagrindiniai uždaviniai numato biologinės įvairovės apsaugai svarbių/jautrių ir konfliktinių vėjo energetikos (VE) plėtros požiūriu teritorijų išskyrimą, jų apsaugos ir VE darnios plėtros konfliktų valdymo priemonių bei rekomendacijų dėl VE plėtros konfliktų mažinimo jautriose biologinei įvairovei teritorijose šalies ir vietos lygmenyse parengimą.
Paluknio pievos – nemažai rūpesčių Lietuvos ornitologų draugijai (LOD) kelianti teritorija. Jos svarba retiems ir saugomiems paukščiams ornitologams jau seniai nekelia abejonių. Todėl prieš dešimt metų Paluknio pievos buvo įtrauktos į pasaulinę paukščiams svarbių teritorijų duomenų bazę. Tačiau nacionalinio saugomos teritorijos statuso nebuvimas vis nulemia, jog minėta teritorija nukenčia nuo žmogaus veiklos. Prieš dešimtmetį pievų dalyje buvo atnaujinta melioracijos sistema, kuri apsausino atsikuriančių šlapių pievų tam tikrus plotus. Tačiau jau po kelerių metų, pievos vėl ėmė šlapti dėl užsikemšančių nerekonstruotų sausinimo magistralių. Taigi, pati gamta nulėmė šios teritorijos svarbą saugomiems perintiems ir migruojantiems paukščiams. Tačiau ir vėl, prieš kelis metus Paluknio pievoms iškilo grėsmė dėl verslininkų planų jose pradėti durpių gavybą. Ši grėsmė buvo labai reali, nes aplinkosaugos institucijos jau buvo patvirtinę šiuos planus. Tačiau teisminių ginčų dėka, LOD pavyko bent laikinai sustabdyti Paluknio pievų naikinimą, išsireikalaujant išsamaus Poveikio aplinkai vertinimo. Todėl ypač svarbi kiek įmanoma tikslesnė informacija apie šioje teritorijoje sutinkamų gamtos vertybių gausą ir paplitimą, kas nulėmė LOD narių pastangas kasmet vykdyti šia perinčių saugomų rūšių monitoringą.
Praėjusių metų pavasarį-vasarą viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija apie tai, kad yra svarstoma įteisinti naktinio matymo prietaisų naudojimą medžioklėje (žr. čia ir čia). Jeigu manėte, kad po to sekusi tyla reiškia, kad ši diskusija prasidėjo, įvyko ir baigėsi, tai labai klystate. Priešingai, spaudimas įteisinti naktinio matymo prietaisus ne tik kad nesumažėjo, bet ir toliau auga. Birželio 2-ą dieną Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas užregistravo visų seniai lauktą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektą. Po jo patvirtinimo nebeliktų jokių teisinių svertų sustabdyti naktinių prietaisų naudojimą medžioklėje.
Prie Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) veikianti ornitofaunistinė komisija gegužės mėn. patvirtino dviejų naujų Lietuvai paukščių rūšių stebėjimo faktus. Š.m,. gegužės 20 d. LOD darbuotojas Marius Karlonas Stankiškių kaimo apylinkėse, neseniai suartoje pievoje aptiko Lietuvoje dar nematytą tundrinį sėjiką (Pluvialis fulva). Vienišas paukštis maitinosi kartu su keršuliais, pempėmis, smilginiais strazdais ir varnėnais. Natūralus tundrinio sėjiko veisimosi arealas driekiasi per visą Šiaurės Sibirą nuo Uralo kalnų į rytus iki pat Kamčiatkos, o dalis populiacijos peri ir Aliaskos vakarinėje dalyje. Europoje šis sėjikas sutinkamas kiekvienais metais, tačiau tik Skandinavijos šalys gali pasigirti kiek dažnesniais jų stebėjimais. Iš kaimyninių Lietuvai šalių, Lenkijoje ši rūšis stebėta 5 kartus, Latvijoje – 1, Estijoje – 6, o Baltarusijoje šis sparnuotis dar nėra matytas.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su jungtinės veiklos partneriais, kaip numatyta trišalėse saugomų gyvūnų rūšių teritorijų tvarkymo paslaugų sutartyse su Aplinkos ministerija bei Lietuvos Medžiotojų ir Žvejų draugija, organizavo ir vykdė tvarkymo darbus 48 gamtinėse teritorijose, kur retų ir nykstančių gyvūnų rūšių apsaugai pagerinti įgyvendinama daugiau nei du šimtai įvairių tvarkymo priemonių. Šie saugomų gyvūnų buveinių tvarkymo darbai vykdomi įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimas“. Net 28 teritorijos tvarkomos siekiant pagerinti saugomų paukščių – kurtinio, dirvinio sėjiko, stulgio, tikučio, gaiduko, mažosios žuvėdros, meldinės nendrinukės – buveinių būklę. Jau po pirmųjų (2013 m.) tvarkymo darbų metų, kai kuriose teritorijose pastebėtas jų teigiamas poveikis saugomoms paukščių rūšims. Tuo tarpu pakartojus priemones 2014 metais – pastebėtas žymiai didesnis gamtosauginis efektas. Viena tokių teritorijų yra salos ties Atmatos žiotimis. Kokie paukščiai čia įsikūrė 2015 metais aprašo LOD ornitologas Marius Karlonas.
