Naujienos

  • Renovuojamame name – užmūryti gyvi paukščiai?

    Kaune, vieno iš renovuojamų daugiabučių namų pastogėje gyvena juodieji čiurliai. Šie paukščiai prie savo lizdų patenka per ventiliacijos angas ir lizdus yra susikrovę už šių angų esančiose nenaudojamose palėpėse. Birželio pabaigoje, namo renovacijai artėjant į pabaigą, didžioji dalis šių angų buvo užmūrytos, o čiurliai prie namo skraidė ir landžiojo tik į likusias dar neužtaisytas angas. Kyla klausimas, ar renovacijos metu nebuvo užmūryti perintys paukščiai? Kas nutiks su kitais perinčiais čiurliais šiame ir kituose renovuojamuose namuose? Ar namų gyventojai ir renovuojančios bendrovės atsižvelgs į tai, kad ką tik išsirito bejėgiai jaunikliai kuriuos tėvai turi nuolat maitinti, o lizdus apsiplunksnavę jaunikliai paliks tik liepos pabaigoje?

  • Tiesioginė transliacija iš inkilo žalvarniui

    Žalvarnis (lot. Coracias garrulus) – vienas iš gražiausių Lietuvos paukščių, globaliai nykstanti rūšis ir vienas sparčiausiai nykstančių paukščių mūsų regione, kurio populiacijos išsaugojimas aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Šiuo metu vykdomi keli projektai Vengrijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, kurių metu taikomos žalvarnių apsaugos priemonės. Projekto vykdytojai Vengrijoje ir Latvijoje įmontavo vaizdo kameras žalvarnių inkiluose taip suteikdami galimybę stebėti šių paukščių gyvenimą iš arti.

  • 2016 metų paukštis – juodasis čiurlys

    Kaip ir kasmet, 2016 m. Lietuvos ornitologų draugija (LOD) vėl skelbia metų paukštį. Šiemet juo tapo juodasis čiurlys (Apus apus). „Metų paukščio“ akcijos vyksta įvairiose pasaulio šalyse, jų tikslas – atkreipti visuomenės, aplinkosaugos institucijų dėmesį į paukščių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas išskirtinis žmonių dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, ir noras išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje. Nors dažniausiai pasirenkama reta ar nykstanti rūšis, tačiau 2016-ųjų paukščiu tapo dažni ir plačiai Lietuvoje paplitę čiurliai. Dar prieš kelerius metus buvo teigiama, kad čiurlių populiacijai pavojaus nėra, tačiau paskutiniais metais tokia grėsmė iškilo netikėtai.

  • Kaip elgtis radus paukščio jauniklį?

    Vasaros pradžioje dauguma perinčių paukščių susilaukia jauniklių, todėl į Lietuvos ornitologų draugiją skambina daug žmonių, klausdami kaip „globoti” surastus paukščiukus. Į šią situaciją pažvelgus iš vienos pusės yra džiugu, kad turime tiek daug paukščių likimui neabejingų žmonių, tačiau iš kitos pusės, tai rodo, kad žmonės ne visuomet žino kaip elgtis tokioje situacijoje.

  • Paukščių stebėtojų varžybų „Maratonas24“ metu buvo registruojamos Lietuvoje perinčių paukščių rūšys

    Šį savaitgalį, gegužės 20-21 d. vyko 24 valandų paukščių stebėjimo maratonas. Čia varžėsi 25 stebėtojai, kurie sudarė 9 komandas. Nepaisant to, kad varžybų teritorijoje (Rytų Žemaitijoje ir Šiaurės Lietuvoje) plyti dideli plotai aktyviai dirbamos žemės, kraštas yra ypatingas savo buveinių įvairove – senais drėgnais miškais, pelkynais, natūraliais upelių slėniais, žuvininkystės tvenkiniais, dėl ko buvo tikimasi didelės paukščių įvairovės ir naujų atradimų. Regionas pateisino visus lūkesčius ir per 24 valandas buvo stebėtos net 155 rūšys! 

  • Čiurliai sugrįžę į Jonavą liko be namų

    Jonavos gyventojas Viktoras kreipėsi į LOD, pranešdamas apie liūdną situaciją čiurliams grįžus į perėjimo vietas name, kuris buvo pernai renovuotas: „Vakarais, apie 20-21 valandą, vaizdas tikrai ne koks. Paukštis, kuris netupia, priskrenda prie tariamų namų, o ten – siena. Bando kabintis snapu, gležnom kojytėm ir krenta. Nėra už ko užsikabinti. Suka ratą ir vėl tas pats veiksmas. Vėl ir vėl.

  • Įkyrūs kaimynai – krankliai

    Aukštadvario regioniniame parke,  sengirės pakraštyje, aukštoje pušyje lizdą susirentė galingiausias paukštis – jūrinis erelis. Lizdui vietą paukščių karalius pasirinko tinkamai, mat šalia sruvena Verknės upė, aplankydama virtinę ežerėlių, pelkučių, tolėliau spindi Spindžiaus, Spindžiuko, Sienio, Verniejaus ežerai. Erelių pora sėkmingai prasimaitina ir augina jauniklius.  

  • Europoje minima „Žalioji savaitė“

    Europos Komisija ir gamtinės organizacijos jau nebe pirmą kartą paskutinę gegužės mėnesio savaitę skelbia „žaliąja“ (angl. „Green week“), tuo siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosaugines aktualijas Europos Sąjungos (ES) šalyse. 2016 metų žaliosios savaitės tema – investicijos į „žalesnę“ ateitį. Čia ypač didelis dėmesys skiriamas žemės ūkio „žalinimo“ politikai, subalansuotai miškininkystei, jūros ir kitų gamtinių išteklių naudojimui. Todėl ypač didelis dėmesys skiriamas gamtos apsaugai. „Žaliosios savaitės“ metu oficialios institucijos ir gamtinės organizacijos stengiasi atkreipti dėmesį į mus supančios gamtos apsaugos problemas, diskutuoti jų sprendimo klausimais, kviečiant plačiąją visuomenę aktyviai dalyvauti šiame procese. Tam organizuojamos tarptautinės gamtininkų konferencijos, įvairūs renginiai, akcijos ir pilietinės iniciatyvos, skirtos gamtosauginių aktualijų sprendimui bei viešinimui.