Vasario 1-ąją ofocialiai buvo paskelbta nauja LOD iniciatyva — „Klubas 250“. Draugijos nariai ir kiti stebėtojai, nekantriai laukę Klubo 250 atidarymo, jau pimosiomis dienomis suskubo registruotis „Klubas 250“ svetainėje ir ten pildyti savo stebėtų paukščių sąrašus.
Vasario 2 dieną visame pasaulyje minima tarptautinė pelkių diena. Šia proga Lietuvos ornitologų draugija pristato dokumentinį filmą apie vieną iš didžiausių Lietuvoje Tyrulių pelkę, kurioje šiuo metu vykdomas LIFE+ programos finansuojamas projektas „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių PAST atkūrimo darbus” (PAST – paukščių apsaugai svarbi teritorija). Filmas sukurtas siekiant supažindinti visuomenę su Tyrulių pelkės gamtinėmis vertybėmis ir vykdomu projektu, kurio metu siekiama pagerinti buveinių sąlygas šioje teritorijoje perintiems didiesiems baubliams ir švygždoms, bei migracijų metu apsistojančioms pilkosioms gervėms.
Nuo šių metų vasario 1 dienos pradeda veikti nauja Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva – „Klubas 250“. Šis klubas skirtas visiems besidomintiems paukščiais ir norintiems turėti savo stebėtų paukščių sąrašus. Panašūs klubai veikia daugelyje Europos valstybių ir susilaukia nemažo ornitologų dėmesio. Po ilgų diskusijų nutarta tokią veiklą pasiūlyti ir Lietuvos paukščių stebėtojams.
Atnaujinta
Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) sekretoriatas šių metų visuotinio narių susirinkimo metu numato kelias naujoves. Prieš susirinkimą ir pietų pertraukos metu leidykla „Lututė“ prekiaus gamtiniais leidiniais. „Teleskopai. lt“ žadėjo organizuoti prekybą optine paukščių stebėjimų įranga – bus demonstruojami jos pavyzdžiai ir norintys galės juos užsisakyti. Tuo tarpu draugijos narys Darius Musteikis pardavimui atsiveš varnėnams ir pelėdoms skirtų inkilų, taip pat pardavinės paukščių siluetų lipdukus klijavimui ant stiklo. Norintys įsigyti minimų prekių turi būti pasiruošę grynų pinigų. Be to, LOD sekretoriatas surengs nedidelę paukščių atbaidymo įrangos parodėlę, kur bus demonstruojamos paukščiams žalos nedarančios priemonės.
Šiaurrytinėje Indijos dalyje ir gretimose Kinijos srityse grupė mokslininkų iš Švedijos, Kinijos, Indijos, JAV bei Rusijos, vadovaujama profesoriaus Per Alström bei kuruojama Upsalos ir Švedijos Žemės ūkio mokslų universitetų, atrado naują dirvinių strazdų rūšį, kurią pavadino himalajiniu dirviniu strazdu Zoothera salimalii, garsaus Indijos ornitologo Dr Salim Ali (1896-1987) garbei už didžiulį šio mokslininko indėlį į ornitologijos ir gamtos apsaugos vystymą Indijoje. Kai kurios dirvinių strazdų Zoothera rūšys retkarčiais užklysta į Europą, tad yra tikėtinos ir Lietuvoje. Ši dirvinių strazdų rūšis buvo atrasta supratus, kad regione paplitęs iki šiol vadintas himalajiniu dirviniu strazdu Zoothera mollisssima iš tikrųjų sudaro dvi atskiras rūšis.
2016-01-20
Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) specialistams, dirbantiems su vandens paukščių priegauda jūroje, žiemos periodas yra pats darbymetis. Vykdant SEGRE fondo finansuojamą LOD ir Birdlife International bendrą projektą „Jūrinių paukščių priegaudos mažinimas Europoje“, visą rudens ir žiemos laikotarpį ornitologai kartu su žvejais bando pagal mokslininkų rekomendacijas pagamintus specialius modifikuotus statomus tinklus, kurie gali sumažinti jūrinių paukščių žuvimą.
Nebenaudojamas Kalvių žvyro karjeras Klaipėdos rajone nuo seno žinomas ornitologams. Ši teritorija įtraukta į europinį NATURA 2000 teritorijų tinklą dėl savo svarbos perinčių upinių žuvėdrų (Sterna hirundo) apsaugai, kurių čia anksčiau perėjo iki 200 porų. Vėliau, dėl salų užaugimo krūmais ir nendrėmis, šios rūšies gausa nuolat mažėjo, o prieš kelis metus nepavyko aptikti nei vienos sėkmingai perėjusios poros. Tuomet tapo aišku, jog be žmogaus įsikišimo, ši rūšis gali čia išnykti visiems laikams. Be to, būtina nuolatinė upinių žuvėdrų perėjimo vietų – atvirų karjero salų, priežiūra. Tai kartu ir mūsų šalies gamtosauginis įsipareigojimas prieš ES, užtikrinant Natura 2000 teritorijų tinkamą priežiūrą.
Praėjusių metų gruodžio 25 – 31 dienomis jau devintąjį kartą Lietuvos ornitologų draugija (LOD) pakvietė savo narius ir visus norinčius dalyvauti Kalėdiniame paukščių stebėjimo maratone. 2015 metus užbaigiančioje akcijoje sulaukėme didelio dalyvių skaičiaus ir aktyvumo. 53 paukščių stebėtojai, kurių dauguma LOD nariai, užregistravo 118 skirtingų paukščių rūšių. Šio Kalėdinio maratono metu vyravę orai ir jų permainos artėjant Naujiesiems metams buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, lėmusių gana nemažą stebėtų skirtingų paukščių rūšių skaičių.
2016.01.06
Pirmosios tarptautiniu mąstu koordinuotos vandens paukščių apskaitos buvo surengtos dar 1967 metais. Tarptautinių vandens paukščių apskaitų (angl. International Waterbird Census (IWC)) informacija tapo svarbi vandens ir pelkių paukščių apsaugai visame pasaulyje. Žengiant į 50-uosius apskaitų metus, Wetlands International kviečia visus prisijungti ir paremti šį svarbų darbą.
Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje tapo tradicine ir jau šeštus metus iš eilės vykstančia Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą. Apskaitų metu surinkta informacija perduodama Wetlands International organizacijai. Kiekvienais metais prie apskaitų prisijungia vis platesnis savanorių ratas, kurių dalyvavimas yra labai svarbus ir būtinas.
Apskaitos turi būti vykdomos 2016 metų sausio 9 – 21 dienomis, tačiau laikantis tarptautinio susitarimo reikia apskaitas atlikti sausio 15-17 dienomis. Taip pat sausio mėnesį Wetlands International / IUCN Duck Specialist Group (DSG) organizuoja rudagalvių ančių lyčių pasiskirstymo tyrimą (plačiau http://www.ducksg.org/activities/compoch/). Kadangi apskaitų metu papildomos informacijos suvesti nereikės, tiesiog prašome stebėtojų atkreipti dėmesį į rudagalves antis ir pagal galimybes nurodyti stebėtų ančių lytį stebėjimo anketoje.
2015-12-24 Ventės rage sugauta netikėta „Kalėdinė dovanėlė“, tai nauja paukščių rūšis Lietuvoje – juodagurklis erškėtžvirblis (Prunella atrogularis). Paukštis sugautas voratinkline gaudykle. Ventės Rago ornitologinės stoties žieduotojas Vytautas Eigirdas iš kart pastebėjo, jog tai neįprastas svečias – paukštis nuo įprasto Lietuvoje (tiesa ne žiemos metu) paprastojo erškėtžvirblio (Prunella modularis) išsiskyrė juodu viršugalviu ir pagurkliu, balkšvai gelsvu „antakiu”, oranžine krūtine. Išvaizda labiausiai priminė šalyje jau registruotą sibirinį erškėdžvirblį (Prunella montanella), nuo jo išsiskyrė juodu pagurkliu. Po pagavimo paukštis sužieduotas, išmatuotas ir paleistas.
