Naujienos

2019 birželio 2 dieną Novaraisčio ornitologiniame draustinyje vykdytas pirmasis perinčių upinių žuvėdrų monitoringas. Atkūrus net keletą plikų durpių salų, upinės žuvėdros šiemet Novaraistyje  įsikūrė trijose iš jų atskirai nuo kaspijinių kirų, kurie okupavo didžiąsias durpių salas. Didžiausia upinių žuvėdrų kolonija, kurioje buvo 65 poros, įsikūrė vakarinėje durpyno dalyje esančioje saloje. Čia upinės žuvėdros peri kartu su paprastaisiais ir keletu rudagalvių kirų. Dar 18 žuvėdrų porų deda kiaušinius gretimoje, rudagalvių kirų užimtoje saloje, o 5 poros peri nedidelėje salelėje šiauriniame pakraštyje. Lizduose rasti sudėti 192 žuvėdrų kiaušiniai. Paukščių dėtys buvo labai skirtingos – kai kurios poros buvo sudėjusios tik po vieną kiaušinį, o kituose lizduose jaunikliai jau greitai turėjo ristis.

Nemuno atkarpoje tarp Kulautuvos ir Smalininkų du kartus skirtingu metu buvo atlikta perinčių upinių ir mažųjų žuvėdrų apskaita. Gauti rezultatai negali nedžiuginti – seniau Nemuno suformuotose ir šviežiai supiltose salose rasta 218 porų perinčių upinių žuvėdrų ir 72 poros mažųjų žuvėdrų. 

Žurnalo paukščiai 11 Nr. (2011/3) apžvelgėme apie žuvininkų perėjimo atvejus ant žmogaus statinių visame jų paplitimo areale. Lietuvoje 2011 m. žuvininkai sėkmingai perėjo Zarasų r. esančiame gandralizdyje ant vandentiekio bokšto. Lietuvoje tai buvo pirmas fiksuotas veisimosi faktas ant žmogaus statinio. Jau tuo metu turėjome informacijos, kad kaimyninėje Baltarusijos Vitebsko srityje žuvininkai peri ir ant aukštos įtampos elektros perdavimo linijų atramų. Ne vienoje Europos šalyje tai neretai pasitaikantys atvejai. Laukėme kažko panašaus ir Lietuvoje. Tačiau nors mūsų ornitologai ir dairėsi į aukštos įtampos linijas, iki šiol tokių atvejų neaptiko.

Šį, jau trečiąjį tokio pobūdžio leidinį Lietuvos ornitologų draugija parengė Žemaitijos nacionalinio parko iniciatyva. Jame aprašyta 11 paukščių stebėjimo maršrutų Žemaitijos nacionaliniame parke (2 iš jų iš dalies patenka ir į parko apsaugos zoną). Maršrutai apima skirtingas buveines: užliejamas ir sausas pievas, upių ir paežerių slėnius, eutrofinius ir mezotrofinius ežerus, spygliuočių, mišriuosius ir lapuočių miškus, žemapelkes, ganomas pievas, agrarinį kraštovaizdį ir kt. Ši skirtingų buveinių gama Žemaitijos nacionaliniame parke sukuria ypatingas sąlygas gyventi aibei skirtingų sparnuočių, kurių šioje, nors ir nedidelėje, teritorijoje užregistruota 203 rūšys. Keliaudami nurodytais maršrutais tinkamu metų ir paros laiku turėsite galimybę sutikti ne tik retų šio krašto sparnuočių, tačiau ir aibę kitų čia perinčių paukščių rūšių, kurias paprastai nėra lengva pamatyti.

Pastarųjų metų duomenys apie Svencelės pelkėje perinčius dirvinius sėjikus buvo labai neišsamūs, todėl birželio pradžioje įvykusios kelionės į Svencelės pelkę pagrindinis tikslas buvo detaliau patyrinėti šią nuošalią vietovę ir išsiaiškinti, ar šie reti, tundriniam kraštovaizdžiui būdingi ir jau nuo 1976 m. į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti paukščiai vis dar peri šioje pajūrio aukštapelkėje.

Visiškai neseniai Nemune ties Vilkija supiltoje smėlio saloje jau įsikūrė pirmieji gyventojai. Apie 15 mažųjų žuvėdrų porų rado prieglobstį čia ir jau pradeda perėjimą arba jam ruošiasi.

Trys specialūs plaustai  upinėms žuvėdroms įrengti Sartų ežere ties Dusetomis. Vieta parinkta šalia nedidelės rudagalvių kirų kolonijos įsikūrusios ant plovų sankaupų.  Gana dažnai šios dvi rūšys peri artimoje kaimynystėje, nes kolektyvinė paukščių gynyba padeda atgrasyti plėšrūnus. Tiesa, rudagalviai kirai lizdams renkasi vietas su augalijos priedanga, o upinės žuvėdros peri atvirose vietose.

Projekto „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje” vykdymo laikotarpiu Nemuno kilpų regioniniame parke esančiose upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai išskirtose dviejose „Natura 2000“ teritorijose „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ ir „Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio“ planuojama atkurti degradavusias svarbiausias žuvėdrų veisimosi buveines Nemuno salose ir nuolatos palaikyti gerą perimviečių būklę.

Visiškai neseniai Nemune ties Vilkija supiltoje smėlio saloje jau įsikūrė pirmieji gyventojai. Apie 15 mažųjų žuvėdrų porų įsiūrė naujojoje salelėje ir jau pradeda perėjimą arba jam ruošiasi. 

2019 m. gegužės 21 dieną atliktas pirmasis detalus perinčių upinių žuvėdrų monitoringas Niedaus ornitologiniame draustinyje. Ankstesnių stebėjimų metu buvo vertinama tik preliminari į perimvietes sugrįžusių žuvėdrų gausa ir atskridimo laikas. Tuo tarpu detalaus monitoringo tikslas – įvertinti upinių žuvėdrų populiacijos gausą ir perėjimo sėkmingumą, stebėti projekto metu įgyvendintų gamtotvarkos priemonių veiksmingumą.