Naujienos

  • Sveikiname pavasarį! (Aukštadvaris)

    Tradiciškai (jau 25-ą kartą !) Aukštadvaryje pasitinkame pavasarį švęsdami Pasaulinę Žemės dieną, kovo 20 –ąją. Ši diena minima per pavasario lygiadienį, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės taškuose. Kovo 20- osios rytą prie Aukštadvario mokyklų ir regioninio parko direkcijos bus iškeltos Žemės vėliavos, mokyklose vyks aplinkosauginės pamokos. Nuo 13.00 val. žemės ūkio mokyklos priešsalyje veiks mokinių darbų paroda- konkursas ,,Aš sveikinu pavasarį !“, kurią organizuoja Aukštadvario regioninio parko direkcija ir VĮ Trakų miškų urėdija. Parodoje laukiame spalvingų pavasarinių floristinių kompozicijų, įvairių dydžių ir modelių inkilų sparnuočiams, plakatų aplinkosaugine tema iš Aukštadvario, Onuškio, Bijūnų mokyklų. Kovo 23-ąją Aukštadvario regioninio parko direkcijos kiemelyje vyks parodos dalyvių apdovanojimai, mokinių meninė programa. 

  • 40-ies paukščių diena

    Lietuviai nuo senovės kovo 10 dieną minėjo 40-ties paukščių dieną, kuri simbolizavo mūsų krašto paukščių sugrįžimą, kas kaimo žmogui būdavo rodikliu planuoti ar net pradėti kasmetinius ūkio darbus. Etnografai ir gamtininkai mano, jog „40-ties paukščių diena“ taip pavadinta, nes apytikriai tiek įprastų (paprastam žmogui pažįstamų) paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę. Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos laikysis dar 40 parų. Šią dieną šeimininkėms būdavo patariama iškepti 40 bandelių su „snapeliais“, kad vasarą javai gerai derėtų. Šios bandelės buvo dar vadinamos „špokiukais“. Kai kur, ypač Žemaitijoje, manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“, t.y., su savo šeima. Tikėta, kad šią dieną kur nors toliau iš namų išvažiavus, užsitrauksi nesutarimą su saviškiais ir su kaimynais. Tačiau, bet kuriuo atveju, ši data siejama su masiniu paukščių parskridimu. Šių metų ankstyva pavasario pradžia tikrai pateisino šią etnokultūrinę datą – šiai dienai į Lietuvą sugrįžo kiek daugiau nei keturiasdešimt rūšių – belieka stebėtis mūsų protėvių pastabumu.

  • Vilniaus pelėdos nustebino ornitologus

    Lietuvos ornitologų draugiją 2017 m. kovo 7 dieną pasiekė skambutis, kad Vilniuje esančiame Vingio parke ant žemės pūpso naminės pelėdos (Strix aluco) jauniklis. Pūkuoti kamuoliukai jau ne vienerius metus džiugina VU Botanikos sodo darbuotojus, kurie saugo šiuos nuo pašalinių lankytojų. LOD nariai šiame parke iškėlė pelėdoms skirtus inkilus, kuriais mielai naudojasi paukščiai. Tiesa, ne kiekvienais metais paukščiai renkasi inkilus. 

  • Klaipėdoje iškelta 150 inkilų juodiesiems čiurliams

    Sulaukę gražios pavasario dienos (kovo 4 d.) didelis būrys Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) savanorių, Ventės rago žiedavimo stoties darbuotojų, Klaipėdos universiteto (KU) studentų, darbuotojų su šeimomis ir draugais, miesto moksleivių ir Europos skautų susirinko pasitikti sugrįžtančių paukščių. Belaukiant visų dalyvių, universiteto aikštėje buvo nupieštas paukščių takas, kuris bent jau iki pirmo lietaus džiugins studentus ir darbuotojus.

  • Kaziuko vaikų pasaulyje aplankykite ornitologų namelį

    Vilniaus miesto širdyje, Katedros aikštėje, mažųjų smalsuolių lauks ornitologai.  Ne tik tėveliams, bet ir jų mažiesiems užsiėmimų bus įvairių įvairiausių.  Kaziuko vaikų pasaulyje, kurį organizuoja asociacija „Naisių bendruomenė“ rasite Lietuvos ornitologų draugijos įrengtą ornitologų namelį. Čia piešime pavasario šauklius, lankstysime, karpysime šarką/pelėdą knygelėms, straksėsime po užduočių lizdą, gaminsime lesyklėles ir inkilus, klausysimės įdomių paskaitų, žiūrėsime gamtos filmus. 

  • Dėl nustatyto paukščių gripo gulbių žiemavietėje Kaune

    Valstybinei maisto ir veterinarinei tarnybai pranešus apie šešioms gulbėms nebylėms nustatytą paukščių gripo H5N8 tipą, Lietuvos Ornitologų Draugija (LOD) ragina nebešerti laukinių vandens paukščių dėl galimo viruso pernešimo. Taip pat LOD stabdo ir gulbių nebylių lesinimą pagrindinėje jų žiemavietėje Lietuvoje – Kaune. Pažymima, kad atšilus orams, atsirado daug atviro vandens plotų visoje šalyje, todėl paukščiai jau gali migruoti link perėjimo vietų ir išgyventi be žmogaus pagalbos.

  • Grįžtantiems paukščiams sutvarkyta dar viena sala

    Niedaus ornitologinis draustinis – 118 ha dydžio draustinis, apimantis bevardę salą Veisiejo ežere ir aplinkinius vandenis, skirtas upinių žuvėdrų ir rudagalvių bei sidabrinių kirų apsaugai. Niedaus ornitologinis draustinis yra Kapčiamiesčio seniūnijoje (Lazdijų rajono savivaldybė) ir priklauso Natura 2000 (Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų tinklas) saugomų teritorijų tinklui. Salos apaugimas krūmais, nendrėmis ir kitais sumedėjusiais augalais viena iš pagrindinių grėsmių perintiems paukščiams. Ornitologo ir paukščių žieduotojo Dariaus Musteikio teigimu kasmet tiek perinčių rudagalvių kirų, tiek upinių žuvėdrų skaičius ženkliai mažėja – rudagalvių kirų kolonija sumažėjusi apie 50%, o upinių žuvėdrų – 80%. Paskutinį kartą saloje sumedėjusi augalija šienauta 2011 metais.

  • Kauno Eigulių seniūnijoje iškabinti 56 inkilai juodiesiems čiurliams

    2017 vasario 20 d., pirmadienį, nepabūgę bjauroko oro LOD ir Tado Ivanausko ornitologų klubo komanda organizavo talką, kurios metu Kauno Eigulių seniūnijos teritorijoje iškabino 56 inkilus. Dėkojame Eigulių seniūnijos vyr. specialistui Jurgiui Maceinai, geranoriškai pritarusiam šiai akcijai ir padėjusiam suplanuoti inkilų kabinimo vietas. Inkilai buvo kabinami daugiabučių namų žaliosiose zonose, šalia namų, kurie buvo renovuoti 2016 metais ir juose čiurlių lizdavietės buvo sunaikintos.

  • Renkami paukščių fenologinių stebėjimų duomenys

    Lietuvos ornitologų draugija šiais metais vėl ėmėsi iniciatyvos rinkti paukščių fenologinių stebėjimų duomenis. Šiais metais renkami paukščių pavasarinės migracijos, veisimosi, pasiruošimo rudeninei migracijai, rudeninės migracijos ir žiemojimo fenologinių fazių stebėjimai. Ši informacija yra labai svarbi tiek pažintine bei moksline, tiek gamtosaugine prasme. Paukščiai yra vienas svarbiausių „gamtinio kalendoriaus” elementas, nes yra lengvai pastebimi, atspindi klimatines sąlygas platesniame regione (lyginant su augalais ar vabzdžiais, kuriems įtaka daro orai vietos lygmenyje), gerai iliustruoja klimatinius pokyčius. Net ir mažiausi pasikeitimai paukščių fenologijoje gali reikšti klimato kaitos pokyčius arba žmogaus neigiamos veiklos padarinius, todėl labai svarbu paukščių fenologijos duomenis vesti, kuo atidžiau ir stengtis toje pačioje vietoje ar rajone duomenis registruoti keletą metų iš eilės. Ypač vertingos žinios apie paukščių fenologinius reiškinius ne vien tik atskiroje vietoje, bet ir visoje šalies teritorijoje, ką gali surinkti tik gausus stebėtojų būrys.

    Dirvinis vieversys. Nuotraukos autorius Dalia Račkauskaitė