Naujienos

Nuo 2014 m. Lietuvos ornitologų draugija vykdo ketverių metų trukmės ES „LIFE+“ programos finansuojamą projektą „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“, kuriame viena iš praktinės gamtosaugos veiklų yra pelėsakaliams skirtų inkilų iškėlimas. Kviečiame susipažinti su projekto darbuotojų Juliaus Morkūno, Mariaus Karlono ir Eglės Pakštytės parengta informacija apie 2016 m. pelėsakalių perėjimo sezono stebėsenos rezultatus.

Džiugi žinia! Western Union per darbuotojų savanoriavimo savaitę pagamino net 1000 inkilų! Iš jų 700 buvo padovanoti Lietuvos ornitologų draugijai. Džiugu kad verslo organizacijos Lietuvoje siekia rūpintis mus supančia gamta ir saugoti paukščius! Siejant su 2016-ųjų metų paukščio – juodojo čiurlio – akcija, buvo nutarta šiuos inkilus iškabinti vietose, kur šie paukščiai dėl vykdomų daugiabučių namų renovacijų netenka daugiausiai lizdaviečių – miegamųjų rajonų žaliosiose zonose. 

Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai jau artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d. Šv. Baltramiejus gyveno I amžiuje ir buvo vienas iš 12 apaštalų.

Lietuvos paukščių stebėtojai kiekvienais metais vis aktyviau dalyvauja paukščių stebėjimo varžybose. Pastaraisiais metais šie renginiai tapo populiarūs ne tik tarp šalies ornitologų ar stebėtojų mėgėjų, tačiau ir kaimyninių šalių šio pomėgio entuziastų. Į Lietuvoje vykstančias, jau tradicija tapusias paukščių stebėjimo varžybas  „Kuršių marių ralis“, kasmet atvyksta komandos iš Suomijos, Estijos, Latvijos, o kartais ir iš Lenkijos, Jungtinės Karalsytės, Danijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Baltarusijos ir kt.. Tačiau nepaisant, kad Lietuvoje vykstančios varžybos yra didžiausias tokio pobūdžio renginys tarp Baltijos šalių, Lietuvos paukščių stebėtojai taip pat ganėtinai aktyviai dalyvauja ir užsienyje organizuojamose paukščių stebėjimo varžybose. Patirtis, naujos nepažintos teritorijos, pažintys bei nuotykiai – tai puiki motyvacija išbandyti save svetur bei pasisemti naujų įspūdžių ir patirties. 

Kiekvieną pavasarį ir rudenį migruodami paukščiai susiduria su įvairiomis kliūtimis, dažnai keliančiomis grėsmę jų gyvybei. Tai ne tik natūralios gamtinės kliūtys – aukšti kalnai ar dideli jų masyvai, didžiuliai vandenų ar dykumų plotai, nulemiantys ne vieno sparnuočio žūtį sezoninių kelionių metu. Jų gretas retina ir natūraliai gamtoje sutinkami priešai. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau spąstų jiems paspendžia žmogus – judrūs keliai, elektros perdavimo linijos, aukšti statiniai, milžiniški miestų plotai ir t.t. Paskutiniai dešimtmečiais išryškėjo dar viena opi problema – daugybę paukščių žūva atsitrenkę į langų stiklus ar blizgius pastatų fasadus. Ne išimtis ir Lietuva.

Visi žinome, jog 2013-2017 metais Europoje ir Lietuvoje yra renkami duomenys atnaujintam Perinčių paukščių atlasui PPA). Lietuvos ornitologų draugija ėmėsi organizuoti atlaso duomenų rinkimo darbus mūsų šalyje. Taip pat visi su liūdesiu stebime jau besibaigiantį šio priešpaskutinio Europinio PPA lauko  darbų sezono pabaigą. Kartu galime pasidžiaugti jog visų jūsų dėka, tikrai daug naujų stebėjimų duomenų buvo suvestą į tam sukurtą internetinę aplikaciją. Rezultatai ir progresas tikrai džiugina. Dar likus vienam sezonui yra akivaizdu, jog mes turėsime ką pateikti Europiniam PPA, kuriam, kaip žinia, reikalingi stebėjimų rezultatai 50×50 km dydžio kvadratuose. Nacionaliniam (10×10 km gardelei) PPA galėsim trūkstamus duomenis rinkti ir vėlesniais metais – tai priklauso nuo mūsų pačių apsisprendimo. Tačiau Europiniam atlasui turėsim pateikti tik 2013-2017 metų duomenis. Ir tai turėsim padaryti ateinančių metų antroje pusėje – netrukus po perėjimo sezono pabaigos. Todėl yra labai svarbu, jog visus turimus duomenis stebėtojai į aplikaciją suvestų neatidėliodami vėlesniems laikams, nes realiai jo gali pabaigoje pritrūkti ir būtų labai gaila, jei į tokį prestižinį ir svarbų moksliniu bei paukščių apsaugos požiūriu leidinį nepatektų dalis mūsų turimų duomenų.

Lietuvos ornitologų draugija ir Aplinkos ministerija daugiabučių statybos ir renovacijos darbus vykdančių organizacijų prašo iki rugpjūčio mėn. vidurio aklinai neužtaisyti į čiurlių perimvietes vedančių angų, nes kitaip suaugę paukščiai negalės pamaitinti jauniklių.