Naujienos

Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, didžiosios kuolingos sparčiai nyksta. Lenkijos ornitologai įvardija dvi svarbiausias kuolingų nykimo priežastis – tai plėšrūnų neigiamas poveikis ir intensyvi žemės ūkio veikla. Daugelis kuolingų Lenkijoje veisiasi atvirame kultūriniame kraštovaizdyje ir dėtys dažniausiai pragaišta šienapjūtės metu. Dabar Lenkijoje didžiųjų kuolingų populiaciją sudaro 200 – 250 perinčių porų. Rytinėje Lenkijos dalyje, besiribojančioje su mūsų šalimi ir Baltarusija, peri apie 70 porų šių paukščių. Vykdydama šalies didžiųjų kuolingų apsaugos programą, visuomeninė gamtosauginė organizacija “Gandras” ir regioninė jos grupė “Dubeltas” jau ketvirtus metus vykdo ES ir Lenkijos finansuojamą projektą skirtą didžiųjų kuolingų apsaugai. Šio projekto esmė yra pagerinti paukščių veisimosi sėkmę ir tuo būdu padidinti išsiperinčių jauniklių skaičių. Paukščių perėjimo metu ieškomi lizdai ir surenkami rasti kiaušiniai. Vietoje iš gūžtų išimtų kiaušinių, ten padedami mediniai jų muliažai. Vėliau kuolingų kiaušiniai inkubuojami ir išsiritę jaunikliai gražinami į jų lizdus.

APB BirdLife-Belarus kviečia paukščių stebėtojus iš Lietuvos dalyvauti kasmetinėse Baltarusijos paukščių stebėtojų varžybose – paukščių ralyje, kurios šiais metais vyks  š. m. rugsėjo 2 d. Tai jau 14-tus metus iš eilės vykstančios varžybos, pritraukiančios ir užsienio stebėtojų dėmesį. Jose dalyvavo ir stebėtojai iš Lietuvos. Baltarusių ornitologai labai kviečia ir šiais metais mūsų šalies paukščių stebėtojus išmėginti savo jėgas šiose varžybose arba tiesiog susipažinti su Baltarusijos ornitofauna. Juolab, šiais metais, jei paukščiauti tik Gardino rajone, vizos nėra būtinos.

Varžybose gali dalyvauti atskira komanda arba jungtis prie baltarusų ekipažų. Visi norintys kuo skubiau apie tai turi informuoti organizatorius, nes jie padėtų susitvarkyti Baltarusijos vizas.

Projekto metu „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ viena iš veiklų buvo, pagerinti perėjimo salygas paprastiesiams pelėsakaliams. Tam tikslui visoje Lietuvoje yra numatyta ant aukštos įtampos atramų iškelti virš 500 inkilų pelėsakliams.

Šį mėnesį tvarkomos ties Lipliūnų kaimu esančios Nemuno salos, kurios žinomos kaip mažųjų ir upinių žuvėdrų perėjimo bei migruojančių tilvikų apsistojimo vieta. Su laiku šios salos keičiasi ir degraduoja – vykstant natūraliai sukcesijai salos apauga aukšta žoline ir sumedėjusia augalija ir taip praranda savo patrauklumą retosioms paukščių rūšims įsikurti. Taip pat bus tvarkomos Niedaus ornitologiniame draustinyje dvi salos. Tikimasi, kad į šias salas sugrįš šimtai kirų, upinių žuvėdrų, ančių ir kitų vandens paukščių rūšių. Tvarkymo darbus atlieka projekto darbuotojai Gediminas Petkus ir Armandas Naudžius. 

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) su partneriais – Pajūrio planavimo ir tyrimų bei Lietuvos energetikos institutais, nuo 2015 m. vasario mėnesio 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programos „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ ir nuosavomis lėšomis įgyvendino projektą „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (sutrump. – VENBIS), Nr. EEE-LT03-AM-01-K-01-004“. Šis projektas, buvo skirtas vėjo energetikos ir paukščių bei šikšnosparnių apsaugos konfliktams mažinti.

Juodasis čiurlys – viena iš nedaugelio paukščių rūšių, kuri puikiai prisitaikė gyventi artimoje žmogaus kaimynystėje. Lietuvoje apie 97% čiurlių peri aukštai, įvairiose mūrinių pastatų nišose, po palangių ar stogo skardomis, plyšiuose po balkonų apdaila. Šie nuostabūs paukščiai, jų specifiški dramatiški balsai tapo neatsiejami nuo lietuviškos vasaros. Mūsų šalyje čiurliai apsistoja labai trumpam, tik tiek, kiek reikia jaunikliams užauginti – nuo gegužės iki rugsėjo. Tačiau pastaraisiais metais pastebėta, kad čiurliams tinkamų vietų perėjimui vis mažėja ir šie paukščiai yra išstumiami iš mūsų miestų. Seni pastatai vis intensyviau renovuojami, todėl daug čiurlių ir kitų paukščių lizdaviečių yra sunaikinama. Apskaičiuota, kad per pastaruosius aštuonerius metus renovuojant pastatus Lietuvoje galėjo būti sunaikinta nuo 2900 iki 5300 čiurlių lizdaviečių (2016 metų Lietuvos ornitologų draugijos tyrimo duomenimis). O naujai statomuose pastatuose tinkamų vietų perėjimui nesukuriama.

Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į ne tik Lietuvoje, bet ir globaliai nykstančius paukščius, supažindinti bei skatinti tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant Lietuvos ornitologų draugijos vykdomas žalvarnių apsaugos priemones, kviečiame į 2017 m. rugpjūčio 4 d. – rugpjūčio 6 d. vyksiantį renginį „Žalia varna 2017“.

Praėjusį savaitgalį (16-18d.) Dzūkijos nacionaliniame parke vyko paskutiniai pavasarinės sesijos LOD organizuojamų 4P (paukščių pažinimo pamokos pažengusiems) kursų mokymai. Nepabūgę nei pranašauto lietaus, nei upinių mašalų, kurių šiuo metu itin gausu, kursų dalyviai dar penktadienio vakarą suvažiavo iš skirtingų Lietuvos kampelių į Dzūkijos gilumą – Marcinkonių kaime esančią Kastinio ežero stovyklavietę.  

2017-06-16 šeštadienį reikia jūsų pagalbos Kretuono ežero didžiojoje saloje (Švenčionių raj.). Dalgiais, mačetėmis pjausime salos augmeniją. 

Pageidautina turėti įrankius (dalgius arba mačetes). Lietuvos ornitologų draugijos prižiūrimoje saloje ne tik tiesiogiai prisidėsite prie gamtotvarkos ir įgausite patirties, bet ir susipažinsite su paukščių žiedavimu. Norintys prisidėti prie gerų darbų paukščiams prašome skambinti Gintarui Varnui tel.nr. 869881730