Lietuvos ornitologų draugija tęsia Lietuvos perinčių paukščių atlaso darbus, kuriuos numatyta baigti 2019 metais. Šiuo metu iniciatyvinė grupė apdoroja surinktus duomenis Europos perinčių paukščių atlasui pateikti. Galime pasidžiaugti, kad europiniame kontekste visai neblogai padirbėta. Dėkojame visiems prisidėjusiems. Tačiau jei europiniuose kvadratuose 50×50 km surinkti duomenys iniciatyvinę grupę daugmaž tenkino, tai nacionaliniuose kvadratuose 10×10 km išryškėjo dideli trūkumai: likę daug baltų 10×10 kvadratų, labai trūksta duomenų iš vidurio Lietuvos: teritorija tarp Kelmės, Panevėžio, Ukmergės, Jonavos, Kėdainių, o taip pat Šakių, Kazlų Rūdos ir Vilkjaviškio trikampyje (žr. žemėlapį), trūksta duomenų apie kai kurias rūšis. Didžiausią nuostabą kelia, kad iš Nemuno deltos nėra nei vieno įrašo apie šaukštasnapę, kuoduotąją ir rudagalvę antis, mažąjį kirą bei kitas rūšis. Išryškėjo duomenų trūkumas apie sunkiau aptinkamas arba reikalaujančias specifinių stebėjimo metodų rūšis tokias kaip: rudagalvė kryklė, dryžgalvė kryklė, rudagalvė antis, kuoduotoji antis, didysis dančiasnapis, tetervinas, mažasis kragas, juodakaklis kragas, šaukštasnapė antis, vištvanagis, paukštvanagis, paprastasis pelėsakalis, sketsakalis, ilgasnapė vištelė, švygžda, plovinė vištelė, upinis kirlikas, gaidukas, perkūno oželis, slanka, paprastasis griciukas, mažasis apuokas, lututė, lėlys, mažasis genys, tripirštis genys, urvinė kregždė, baltabruvis strazdas, raiboji devynbalsė, šiaurinė pečialinda, mažoji musinukė, ilgauodegė zylė.