Balandžio 19 d. Lietuvos ornitologų draugijos nariai, kartu su Panemunių regioninio parko ir Vidaus vandens kelių direkcijos atstovais, surengė išvyką Nemunu. Vidaus vandens kelių direkcijos kateriu praplauktas Nemuno ruožas nuo Kauno iki Smalininkų. Kelionės metu siekta įvertinti upinėms ir mažosioms žuvėdroms tinkamas perėjimo vietas, jas kartografuoti.
Pirmajam ES gamtos srities teisės aktui, Paukščių direktyvai, šiemet sukanka 40 metų. Paukščių direktyva priimta padidėjus susirūpinimui dėl aplinkos taršos, buveinių nykimo ir netausios veiklos dėl ko mažėja Europos laukinių paukščių populiacijos. Direktyva siekiama pabrėžti, kad laukiniai paukščiai, kurių dauguma yra migruojantys paukščiai, yra bendras valstybių turtas ir kad, siekiant juos veiksmingai apsaugoti, būtina bendradarbiauti nepaisant sienų. Paukščių direktyva yra svarbiausias Europos paukščių apsaugai skirtas ES teisės aktas, kurį priimant 1979 m. ES sudarė tik devynios valstybės narės.
Praėjusį savaitgalį (balandžio 12-14 d) vyko jau ketvirtieji „4P 2018-2019“ grupės mokymai, kurių metu kursų dalyviai prisijungė prie LOD organizuojamų ĮPGS (įprastų paukščių gausos stebėsenos) kasmetinių mokymų Kauno marių regioniniame parke.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su Suomijos ir kitų šalių draugijomis rengia neformalias paukščių stebėjimo varžybas bokšteliuose. Šių varžybų mintis yra gerai praleisti laiką stebint paukščius gamtoje, o taip pat populiarinti paukščių stebėjimą visuomenėje. Suomijoje tokios varžybos vyksta jau keli metai ir pritraukia daug dalyvių (virš 2000 dalyvių Suomijoje). Tuo pačiu laiku varžybos vyksta Švedijoje bei Danijoje. Lietuvoje šios varžybos rengiamos ketvirtą kartą. Informacija apie varžybas Suomijoje (tik suomiškai) – http://www.birdlife.fi/tornientaisto/.
Balandžio 20, 27, 28 d. Vilniaus teatro „Lėlė“ Mažojoje salėje įvyks paskutinė šio sezono premjera – lėlių spektaklis vaikams „Raudonoji knyga“. Ewos Piotrowskos režisuotame spektaklyje pagal Nijolės Indriūnaitės pjesę, per žaidimą, per žmogiškus ir teatrinius konfliktus, netgi per paprasčiausią norą išgarsėti skleisis itin rimta, žmogaus ir gamtos, nykstančių rūšių, gyvybės tapimo daiktu tema.
Daugumoje lizdų jau puikuojasi atskridę gandrai, kiti yra pakeliui į gimtinę. Manoma, kad kasmet apie 530 000 baltųjų gandrų iš Skandinavijos ir Vidurio Europos nuveikia tūkstančius kilometrų migruodami iš šiltųjų kraštų. Deja, ši Lietuvos nacionalinio paukščio kelionė yra kupina pavojų. Pasak Tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos birdlife.org bei žinių portalo delfi.lt, kasmet tūkstančių gandrų kelionė būna žiauriai nutraukta brakonierių. Vilniaus r. Nemenčinės K.Parčevskio gimnazijos mokiniai išgirdę šias žinias apie baltųjų gandrų medžioklę prie Viduržiemio pakrančių, buvo priblokšti…
Siekiant išsaugoti Svencelės aukštapelkės gamtines vertybes, atkurti pelkėdarai palankų hidrologinį režimą bei sustabdyti dėl išsausėjusios durpės skaidymosi šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei organinių medžiagų patekimą į vandens telkinius, Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais Valstybine miškų urėdija ir Kuršių Nerijos nacionaliniu parku pradėjo vykdyti projektą „Svencelės pelkės apsaugos būklės gerinimas“ (projekto trukmė – 2018–2021 m.).
Praėjusį savaitgalį (29-31 d.) Punios šile vyko tretieji LOD organizuojamų kursų „4P“ 2018-2019 m. grupės mokymai. Pagrindinis pastarųjų mokymų tikslas – geriau susipažinti su geniniais ir pelėdiniais paukščiais, bei pasikartoti įprastus miško paukščius.
Šių metų kovo 16-17 d. Kaune, viešbutyje „Magnus“ vyko Lietuvos ornitologų draugijos (toliau – LOD arba Draugijos) narių Visuotinis susirinkimas už 2018 m. (toliau – Susirinkimas). Dalyvavo 67 dalyviai, iš jų 64 nariai (2019 m. kovo 16 d. LOD narių buvo 183 (sumokėjusių nario mokestį už 2019 metus) ir sudarė Susirinkimo kvorumą.
Žuvėdros aptinkamos prie daugelio upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių, ties Kuršių mariomis, pajūryje. Lietuvoje veisiasi 5 rūšių žuvėdros, tačiau tiktai upinė žuvėdra yra gausesnė. Kitos mūsų krašte perinčios žuvėdros – baltaskruostė, baltasparnė, juodoji ir mažoji žuvėdros, yra retos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Baltaskruostės, baltasparnės ir juodosios žuvėdros kuriasi sekliuose, uždumblėjusiuose vandens telkiniuose, o upinės ir mažosios žuvėdros – atvirose smėlėtose, durpinėse ar žemaūge žole apaugusiose salose. Žuvėdros veisiasi kolonijomis. Jau pats pavadinimas sako, kad žuvėdros yra žuvelėmis mintantys paukščiai, kurie grobio ieško nuolat skrajodami virš vandenų paviršiaus. Tai ne kirai, kurie būriais sekioja paskui dirvonus ariančius traktorius, apninka sąvartynus, kur suranda tinkamo maisto. Žuvėdros yra žymiai grakštesnės ir liaunesnės, su kregždiškai įkirptomis uodegomis. Nors prie vandens telkinių žuvėdros sutinkamos dažnai, tačiau daugelis su gamta artimiau nesusipažinusių žmonių jų neskiria nuo dar dažniau sutinkamų, gausesnių ir kažkiek išoriškai panašių kirų, todėl nuolat painioja šiuos sparnuočius.
