Spaudoje pasirodžius iššaukiančiam prof. Tado Ivanausko veiklos ir asmeninio gyvenimo vertinimui, Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatas išsako savo aiškią poziciją.
Elkimės gamtoje atsakingai, netrikdykime gyvūnų jų veisimosi metu, tausokime gamtą, būkime jos dalimi ir mums bus atlyginta.
Žuvėdrų ženklinimo GPS siųstuvų duomenų analizė pateikia vis naujų netikėtumų. Išnagrinėjus paskutiniųjų dienų žuvėdrų skrydžius, sudomino nepaaiškinami kai kurių paukščių skrydžiai į Marijampolę.
Prie Utenos miesto iš šiaurės glaudžiasi Skaistašilio miškas, o jame įsiterpusi plyti apie 40 ha ploto Pajuodupio pelkė. Prieš kelis dešimtmečius, dar sovietiniais laikais, vietinių medžiotojų ir žvejų draugijos entuziastų pastangomis užtvenkus iš pelkės ištekantį mažą upeliuką, ilgainiui susiformavo savitos buveinės.
Kelis paskutinius metus Dainavos girioje branginta paslaptis apie laplandinių pelėdų perėjimą. Šiai žiniai tapus viešesnei, galime pasidžiaugti jau plačiau, kad jos iš tiesų peri Čepkelių pelkyno apylinkėse. Šiuo metu ūgtelėję jaunikliai pradėjo savo klajones po girią, tačiau dar nėra savarankiški ir saugūs. Labai tikimės, kad niekas nesutrikdys pelėdų ramybės, jaunikliai sustiprės ir užaugs. Tikėtina, kad ramioje ir saugioje aplinkoje šios pelėdos kursis ir kitais metais.
Paanalizavus pirmuosius žuvėdroms uždėtų GPS siųstuvų duomenis, dėmesį atkreipė nepaaiškinami ties Prienais paženklintų žuvėdrų skrydžiai į Alytų. Kiekvieną vakarą keli paukščiai apie 30 km skrisdavo nakvoti į Alytų ant kažkokio pramoninio pastato.
Lietuvos perinčių paukščių atlaso darbai vis dar vyksta. Mūsų visų pastangų dėka vis daugiau kvadratų nusidažo žalia spalva, įrašų sparčiai daugėja. Stebėjimo sezonas dar nesibaigė, darbus dar galime tęsti, nes kai kurių rūšių paukščiai vis dar peri, o kiti, vėlyvieji, dar maitina jauniklius. Stebėtojų, kurie vykdė įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių apskaitas, prašome savo surinktais duomenimis papildyti ir atlasą – šie duomenys labai vertingi.
Džiaugiamės, kad Lietuvos ornitologų draugijos rėmėjai kasmet skiria dalį gyventojų pajamų mokesčio įvairioms Draugijos iniciatyvoms – šiais metais jūsų dėka buvo įkelti 6 lizdai žuvininkams (Pandion haliaetus).
Gegužės 21 d. projekto specialistai uždėjo pirmuosius 9 ilgalaikius, vos 3 gramus sveriančius GPS siųstuvėlius upinėms žuvėdroms, perinčioms Nemuno salose tarp Prienų ir Lengveniškių PAST. Tai atliko žieduotojo pažymėjimus turintys ornitologai.
Kadaise sąnašinė smėlio ir žvyro sala Nemune ties Lipliūnais buvo pamėgta upinių ir mažųjų žuvėdrų. 2009 – 2010 m. buvo registruotas didžiausias perinčių mažųjų žuvėdrų skaičius – 55 poros, o tai sudarė 20 proc. rūšies nacionalinės populiacijos. Tai įrodė šios nesaugomos teritorijos svarbą nykstančių mažųjų žuvėdrų apsaugai.
