Paukščių stebėtojų ralis – tai nuo 2000 metų Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) organizuojamos tarptautinės varžybos, kurių metu dalyvių komandos tarpusavyje rungiasi, kuri per nustatytą laiką iš anksto numatytoje vietovėje pamatys daugiau paukščių rūšių, juos galima atpažinti ne tik pamačius, bet ir išgirdus balsą.
Rudenį klajojančias žvirblines pelėdas vis dažniau galima sutikti joms neįprastose vietose – sodybose, gyvenvietėse ar net miestuose. Štai ir dabar vidurdienyje, plieskiant ryškiai saulei, ši judri ir smalsi pelėda Marcinkonyse klestelėjo ant šermukšnio šakos ties mūsų namo langu.
Aplinkos ministerija klaidina visuomenę, jog Žuvinto, Amalvo ir Žaltyčio Paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje draudžiama migruojančių paukščių medžioklė. Nuo sovietmečio laikų ornitologinio draustinio statusą turėjusiame Žaltyčio ežero draustinyje, kuriam naujame tvarkymo plane suteiktas botaninio-zoologinio draustinio statusas, teisiškai leidžiama vandens paukščių medžioklė. Nepaisant, jog daugiau nei 50 metų čia buvo saugomos migruojančių vandens paukščių sankaupos. Būtent taip medžioklę reglamentuoja specialių žemės naudojimo sąlygų botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose 79 straipsnio sąlygos.
Šių metų spalio 3-4 dienomis, Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tradiciškai kviečia visus gamtai ir paukščiams neabejingus žmones prisijungti prie gausaus stebėtojų būrio išlydėti išskrendančius paukščius. Šiais metais šiame renginyje dalyvauja apie 40 šalių paukščių skaičiavime. Tūkstančiai žmonių tomis dienomis stebės ir mėgins suskaičiuoti daugelyje Europos vietų stebimus migrantus. Vėliau tarptautinė paukščių apsaugos organizacija BirdLife International, kurios partnerė yra Lietuvos ornitologų draugija, apibendrins ir paviešins šios Europinės akcijos rezultatus, kurie parodys ir kiekvienos šalies indėlį. Šis tarptautinis visuotinas renginys skaičiuoja jau 27– uosius metus.
Kovo mėnesio pradžioje turėjęs įvykti, tačiau dėl COVID-19 grėsmės į rudenį nukeltas Lietuvos ornitologų draugijos narių visuotinis susirinkimas šiemet vyko paukščių rojumi vadinamoje Nemuno deltoje. Akivaizdu, jog vis dar tvyranti viruso grėsmė į Kintus pritraukė mažiau nei įprasta LOD narių – susirinkime dalyvavo 40 žmonių, tačiau 16 narių balsavus internetu buvo patvirtintos LOD finansinės ir veiklos ataskaitos, Kontrolės komisijos ir LOD tarybos ataskaitos bei LOD veiklos kryptys. Atsistatydinus vienam Kontrolės komisijos nariui, naujuoju nariu buvo išrinktas Vytautas Sabaliauskas.
Lietuvos ornitologų draugijos kartu su Žuvinto biosferos rezervato direkcijos parengė bendrą poziciją dėl vandens paukščių medžioklės jų apsaugai įsteigtoje teritorijoje – Žuvinto biosferos rezervate. Saugomų paukščių medžioklės draudimas yra viena iš nedaugelio praktinių ir efektyvių priemonių, siekiant užtikrinti migruojančių sparnuočių apsaugą tuo tikslu saugomomis paskelbtose teritorijose. Leidus tokią medžioklę, kyla abejonių, ar iš tiesų siekiama realios paukščių apsaugos, nes deklaratyvus statuso suteikimas be svarbiausių medžiojamų paukščių apsaugos priemonių, negali užtikrinti migruojančių paukščių palankaus apsaugos statuso, kurių tarpe ir ten apsistojantys skaitlingi nemedžiojamų paukščių, pavyzdžiui, gervių, sankaupos.
LOD narių visuotinis susirinkimas (toliau – Susirinkimas) už 2019 metus organizuojamas 2020 m. rugsėjo 05-06 d., turizmo komplekse „Mėlynasis karpis“, Kuršių g. 11, Kintai, Šilutės r. LOD narius, planuojančius dalyvauti Susirinkime kviečiame registruotis, užpildant registracijos anketą ir atsiunčiant ją el. p. [email protected] iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.
Šių metų liepos 31 d., ir rugpjūčio 1 d. Druskininkų apylinkėse esančio Ašarėlio ež. pakrantėje būrys paukščiais besidominčių žmonių susirinko į tradicinį renginį „Žalia varna 2020“. Jį organizavo Lietuvos ornitologų draugija (LOD).
Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Sutartimi siekiama bendradarbiauti paukščių gripo kontrolės ir prevencijos mokslinių tyrimų srityse, vykdant rizikos vertinimus, laukinių paukščių stebėjimą ir kt.
Ar gali taip būti, kad specialiai rūšiai išsaugoti įsteigtoje teritorijoje šitaip nutiktų ne dėl natūralių veiksnių, bet dėl žmogaus ūkinės veiklos? Sunku suprasti, gėda pasakyti, bet – taip.
