Naujienos

  • Workshop about Information System of Protected Species (SRIS) for members of Lithuanian ornithological society

    During the annual meeting, which was organized 21-22 March, a special workshop focusing on the Information System of Protected Species (SRIS) and its opportunities was organized for the LOD members. During this event the project “Data on protected species – for their protection” objectives and the expected results were presented, and participants were invited to take an active role in the implementation of the project while providing data for SRIS. In total 41 person took part in the workshop, some of them already participate in the project and provide data for SRIS, therefore it was an excellent opportunity to discuss practical issues, related to the collection and reporting of data. 

  • Įvyko Lietuvos ornitologų draugijos nariams skirtas informacinis renginys apie Saugomų rūšių informacinę sistemą

    Šių metų kovo 21-22 dienomis Kaune vykusio Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) Visuotinio narių susirinkimo metu LOD nariams buvo surengtas informacinis renginys apie Saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS) ir duomenų teikimo jai galimybes. Šio renginio dalyviams buvo pristatyti LOD vykdomo projekto „Duomenys apie saugomas rūšis – jų apsaugai“ tikslai ir siekiami rezultatai, draugijos nariai buvo pakviesti įsitraukti į šio projekto veiklą teikiant savo turimus duomenis SRIS. Viso šioje specialioje informacinėje sesijoje dalyvavo 41 LOD narys, kurių dalis jau dalyvauja projekto įgyvendinime, teikiant duomenis SRIS, todėl tai buvo ir puiki galimybė aptarti ir aktualius praktinius duomenų teikimo SRIS aspektus.

  • Projektas – Duomenys apie saugomas rūšis – jų apsaugai

     

     

    Projektas „Duomenys apie saugomas rūšis – jų apsaugai“ Nr. EEE-LT03-AM-01-K-01-002 finansuojamas 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programos „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ lėšomis, o taip pat Bendrojo finansavimo ir Lietuvos ornitologų draugijos lėšomis.

    Projekto pradžia: 

    – pradžia: 2015 sausio mėn. 

    – pabaiga: 2017 balandžio mėn. 

    – LOD siekiamybė SRIS pateikti duomenis apie ne mažiau 21.500 augalų, bestuburių, gyvūnų, stuburinių gyvūnų radviečių.

    Projekto tikslas: Papildyti Saugomų rūšių informacinę sistemą istoriniais ir tyrėjų turimais išsklaidytais duomenimis apie saugomų rūšių radvietes tuo gerinant biologinės įvairovės ir jos vertybių apsaugą Lietuvoje.

    Projekto uždaviniai:

    • Sutelkti gamtos tyrėjus jų turimų išsklaidytų duomenų suvedimui į SRIS
    • Suvesti gamtos tyrėjų turimus bei publikuotus išklaidytus ir istorinius duomenis į SRIS
    • Užtikrinti suvedamų duomenų apie saugomų rūšių radvietes kokybę

    Projekto veiklos:

    • Projekto įgyvendinimo pradžioje sudaryti sutartis su gamtos tyrėjais dėl naujų (SRIS nesančių) duomenų apie saugomų rūšių radvietes suvedimo į SRIS
    • Projekto metu suvesti duomenis apie saugomų rūšių radvietes, nurodant jų vietos statusą
    • Projekto metu atlikti publikuotų aprobuotų (tačiau nesančių SRIS) duomenų apie saugomų rūšių radviečių atranką,suvesti juos į SRIS
    • Projekto pradžioje įsigyti saugomų rūšių suvedimui į SRIS reikalingą įrangą
    • Projekto metu atlikta atskirų tyrėjų suvestų duomenų patikra, įvertinimas, iš SRIS ištrinti nepatikimi įrašai (suvestos informacijos moderavimas)

    LOD siekiamybė SRIS pateikti duomenis apie ne mažiau 10.000 gyvūnų ir 2.000 augalų radimo vietas. Jei bus užtikrintas tinkama šalies teisės aktų reikalavimų įgyvendinimas, tikimasi, jog visos šios radvietės bus išsaugotos.

     

  • Duomenų pateikimo SRIS svarba

    Pagrindinė saugomų rūšių apsaugos problema yra duomenų apie saugomų rūšių paplitimą, gausą, o ypač apie tikslias jų radvietes trūkumas. Nors neretai jos nustatytos, visa informacija yra atskirų tyrėjų užrašuose arba nuosavuose archyvuose. Todėl duomenys apie saugomų rūšių radvietes, jei nėra publikuoti arba patalpinti oficialiose duomenų bazėse ir/ar informacinėse sistemose, nėra naudojami ne tik planuojant bendrasias rūšies apsaugos priemones, bet ir neužtikrina, jog tik pavienėms stebėtojams žinomose vietose aptiktas rūšis apgins LR Saugomų rūšių įstatymas ar kiti šalies ir tarptautiniai teisės aktai.

  • Sveikiname pavasarį! (Aukštadvaris)

    Tradiciškai (jau 25-ą kartą !) Aukštadvaryje pasitinkame pavasarį švęsdami Pasaulinę Žemės dieną, kovo 20 –ąją. Ši diena minima per pavasario lygiadienį, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės taškuose. Kovo 20- osios rytą prie Aukštadvario mokyklų ir regioninio parko direkcijos bus iškeltos Žemės vėliavos, mokyklose vyks aplinkosauginės pamokos. Nuo 13.00 val. žemės ūkio mokyklos priešsalyje veiks mokinių darbų paroda- konkursas ,,Aš sveikinu pavasarį !“, kurią organizuoja Aukštadvario regioninio parko direkcija ir VĮ Trakų miškų urėdija. Parodoje laukiame spalvingų pavasarinių floristinių kompozicijų, įvairių dydžių ir modelių inkilų sparnuočiams, plakatų aplinkosaugine tema iš Aukštadvario, Onuškio, Bijūnų mokyklų. Kovo 23-ąją Aukštadvario regioninio parko direkcijos kiemelyje vyks parodos dalyvių apdovanojimai, mokinių meninė programa. 

  • 40-ies paukščių diena

    Lietuviai nuo senovės kovo 10 dieną minėjo 40-ties paukščių dieną, kuri simbolizavo mūsų krašto paukščių sugrįžimą, kas kaimo žmogui būdavo rodikliu planuoti ar net pradėti kasmetinius ūkio darbus. Etnografai ir gamtininkai mano, jog „40-ties paukščių diena“ taip pavadinta, nes apytikriai tiek įprastų (paprastam žmogui pažįstamų) paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę. Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos laikysis dar 40 parų. Šią dieną šeimininkėms būdavo patariama iškepti 40 bandelių su „snapeliais“, kad vasarą javai gerai derėtų. Šios bandelės buvo dar vadinamos „špokiukais“. Kai kur, ypač Žemaitijoje, manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“, t.y., su savo šeima. Tikėta, kad šią dieną kur nors toliau iš namų išvažiavus, užsitrauksi nesutarimą su saviškiais ir su kaimynais. Tačiau, bet kuriuo atveju, ši data siejama su masiniu paukščių parskridimu. Šių metų ankstyva pavasario pradžia tikrai pateisino šią etnokultūrinę datą – šiai dienai į Lietuvą sugrįžo kiek daugiau nei keturiasdešimt rūšių – belieka stebėtis mūsų protėvių pastabumu.

  • Renkami paukščių fenologinių stebėjimų duomenys

    Lietuvos ornitologų draugija šiais metais vėl ėmėsi iniciatyvos rinkti paukščių fenologinių stebėjimų duomenis. Šiais metais renkami paukščių pavasarinės migracijos, veisimosi, pasiruošimo rudeninei migracijai, rudeninės migracijos ir žiemojimo fenologinių fazių stebėjimai. Ši informacija yra labai svarbi tiek pažintine bei moksline, tiek gamtosaugine prasme. Paukščiai yra vienas svarbiausių „gamtinio kalendoriaus” elementas, nes yra lengvai pastebimi, atspindi klimatines sąlygas platesniame regione (lyginant su augalais ar vabzdžiais, kuriems įtaka daro orai vietos lygmenyje), gerai iliustruoja klimatinius pokyčius. Net ir mažiausi pasikeitimai paukščių fenologijoje gali reikšti klimato kaitos pokyčius arba žmogaus neigiamos veiklos padarinius, todėl labai svarbu paukščių fenologijos duomenis vesti, kuo atidžiau ir stengtis toje pačioje vietoje ar rajone duomenis registruoti keletą metų iš eilės. Ypač vertingos žinios apie paukščių fenologinius reiškinius ne vien tik atskiroje vietoje, bet ir visoje šalies teritorijoje, ką gali surinkti tik gausus stebėtojų būrys.

    Dirvinis vieversys. Nuotraukos autorius Dalia Račkauskaitė