Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos ir Lietuvos ornitologų draugijos renginys „Pasitikime sparnuočius“ prasideda kovo 9 d. 9 val. Kalnų parke. Kviečiame gamtos ir paukščių mylėtojus ateiti į renginį. Laukiame talkininkų ir norinčių sužinoti kaip reikia tinkamai inkilus bei medžius parinkti įvairiems paukščiams, į kurią pusę galima atgręžti inkilą ir daug kitų dalykų.
Dauguma pavasario pranašautojų, ruošiasi palikti savo žiemavietes šiltuose kraštuose. Lietuvos ornitologų draugija kviečia jus, dalyvauti „gyvojo pavasario“ paukščių stebėjimuose. Pernai metais pirmieji baltieji gandrai Lietuvoje pastebėti kovo 7, 8 dienomis Panevėžio, Varėnos rajonuose. Šiemet pirmieji gandrai stebėti šiek tiek anksčiau – Ukmergės rajone kovo 2 dieną maždaug 3km už Liaušių km. Gandrą pastebėjo LOD nariai Asta ir Kęstutis Jarmalavičiai. Kovo 4 dieną Vilkaviškio raj. Pilviškių kaime stebėti 2 gandrai skrendantys iš pietų pusės, šiaurės link. Gandrus stebėjo Ingrida Leškevičienė. Įprastai į dangų žvalgytis patariame jau nuo kovo mėnesio vidurio.
Š.m. vasario 23 d. LOD Tarybos posėdžio metu nutarta Draugijos visuotinio narių susirinkimui teikti siūlymus dėl įstatų pakeitimo, taip pat priimtas sprendimas dėl siūlomų kandidatų rinkimams į Draugijos Tarybos narius. Posėdžio metu atskiru klausimu svarstyti kandidatai, kuriems Taryba siūlo suteikti garbės nario vardą, jei tam pritars Visuotinio narių susirinkimo dauguma.
2015-02-26
Nors baltieji gandrai ir tolimieji migrantai kurie vengdami šaltų žiemų skrenda net iki Pietų Afrikos, tačiau kartais pasitaiko ir išimčių. Pastaraisiais metais šie paukščiai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje.
Vasario 24 d. – Vieversio, diena. Tai – vienas iš pirmųjų sparnuočių, pavasarį sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario šaukliu. Vieversėlis yra lietuvių artojų draugas bei nuolatinis palydovas. Pavasario švenčių papročiai ir apeigos nuo žilos senovės buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams. Pavasaris pas žemdirbį ateidavo ne su kalendoriniu pavasario pavadinimu, bet su pirmuoju vieversio pasirodymu. Tai apytiksliai buvo vasario 24 d. ji nuo žilos senovės vadinama Vieversio diena. Buvo manoma – kuo vieversys pasirodys anksčiau ir užgiedos savo pavasarinę giesmę, tuo greičiau ateis pavasaris. Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys. Vieversio dieną nedera šukuotis – vištos vasarą daržus iškapstys.
Modesto Ružausko nuotrauka.
Tarptautinė paukščių apsaugos organizacija BirdLife International ir Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 2014-2016 m. įgyvendina projektą „Jūrinių paukščių priegaudos mažinimas Europoje“, skirtą žvejybiniuose tinkluose žūstančių paukščių skaičiui sumažinti mūsų šalies Baltijos jūros priekrantėje (daugiau informacijos rasite interneto svetainėje http://seabirdbycatch.com/). Tai yra didesnio tarptautinio projekto, kurį finansuoja fondas „Segre“ dalis, kartu tęsiant ir darbus, kuriuos LOD 2013–2014 m. vykdė Karališkosios paukščių apsaugos draugijos (RSPB, angl. Royal Society for Protection of Birds) finansinės paramos dėka. LOD kartu su Lietuvos pajūrio žvejais vykdo eksperimentinę žūklę modifikuotais statomaisiais tinklais. Jos metu siekiama nustatyti, kokiuose tinkluose nesumažėja sugaunamų žuvų ir pavyksta išvengti vandens paukščių žūties.
2015 metų vasario 13 dienos ryte atskriejo liūdna žinia ornitologams – iš gyvenimo pasitraukė vienas iškiliausių Latvijos ir Pabaltijo ornitologų, Latvijos ornitologų draugijos įkūrėjęs, pirmasis jos prezidentas, biologijos mokslų daktaras, profesorius Jānis Vīksne.
Jānis Vīksne gimė 1936 metų rugsėjo 18 dieną. Jis buvo Latvijos ornitologų draugijos prezidentas nuo jos įkūrimo 1985 metais iki 2008 metų. Šios draugijos garbės nariu išrinktas 2008 metais. Savo aktyvia veikla daug prisidėjo prie paukščių tyrimų ir apsaugos bei gamtosauginio visuomenės švietimo.
Žvejybiniuose statomuose tinkluose, tinklaičiuose ir ūdose pasaulyje kasmet žūsta milijonai vandens paukščių. Didelė jūrinių paukščių priegauda yra ir Baltijos jūroje, kur kasmet žūva iki 76000 paukščių. Ši problema aktuali ir Lietuvos priekrantėje, kur intensyviai žvejojama statomais tinklaičiais. Šie tinklai dažniausiai gaminami iš plono nailoninio valo, todėl jų nematydami nemažai nardančių vandens paukščių įsipainioja ir žūva. Tai yra tik viena iš žinomų svarbių grėsmių nykstantiems vandens paukščiams, tačiau labai suvaldoma efektyviai bendradarbiaujant skirtingoms interesų grupėms.
Domiesi paukščiais? Patinka žygiai ir stovyklos? Nori susipažinti su bendraminčiais iš visos šalies? Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kviečia į Neakivaizdinę jaunųjų ornitologų mokyklą. Šios mokyklos tikslas – plėtoti bendrąją, gamtamokslinę, aplinkotyrinę ir biologinę kompetencijas, svarbias visaverčiam šiuolaikiškam gyvenimui.
Jūrinių paukščių priegauda verslinės žvejybos įrankiuose yra didžiulė aplinkosaugos problema visoje Europoje, kur kasmet apie 200000 paukščių atsitiktinai patenka į žvejybinius tinklus. Šiai problemai spręsti būtina glaudžiai bendradarbiauti su žvejais: išsiaiškinti didžiausios paukščių priegaudos rajonus ir žūvančių paukščių skaičių.
BirdLife Europe gamtosaugos padalinio vadovas Iván Ramírez sako: “Segre fondo dėka, esame pasiruošę Europoje išbandyti „Albatrosų darbo grupės“ (Albatross Task Force) modelį, kuris buvo labai sėkmingai pritaikytas kitose pasaulio vietose, bendradarbiaujant su žvejais jūrinių paukščių priegaudos klausimais…
