Naujienos

Utenos savivaldybė komunalinio ūkio darbuotojai ir toliau naikina kovų lizdus vienintelėje išlikusioje žinomoje Utenos savivaldybės kolonijoje. Čia Utenos parko pušynėlyje, įsikūrusiame atokiau nuo žmogaus namų, jau trečią kartą šį pavasarį ardomi kovų lizdai. Į Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) užklausimą Aplinkos ministerijos (AM) pareigūnai atsakė, jog Utenos regioninis aplinkos apsaugos departamentas (Utenos RAAD) š.m. kovo 27 d. išdavė išvadą Nr. (1. 100)-s-541 UAB „Utenos komunalininkui“ š.m. balandžio 1-30 dienomis reguliuoti varninių paukščių populiacijos gausą Dauniškio parko pušyne, Utenos mieste, „… nuo medžių nuimant kovų lizdų liekanas“.

Prieš mėnesį apgailestaudami rašėme, kad Lietuvoje vis dar gajos sovietmetyje susiformavusios kovų naikinimo tradicijos. Todėl, apeliuodami į žmonių sąžinę, prašėme nebekartoti šių barbariškų veiksmų. Taip pat rašėme, kad kovas yra vienas naudingiausių žemės ūkio pagalbininkų ir sanitarų. Jo mitybos raciono didžiąją dalį sudaro peliniai graužikai, grambuolių lervos, ir kiti žemės ūkio kenkėjai. Jiems naikinti naudojama daugybė brangiai kainuojančių pesticidų ir kitų cheminių medžiagų. O grambuolius ar šliužus (tame tarpe naujai užplūstančius svetimžemius) iš daržų, aplamai sunkiai, pavyksta išprašyti. Nors paprasčiausiai jei netoliese gyvena kovai, per kelis metus šių kenkėjų ženkliai sumažėja. Kartu nereikia leisti pinigų chemikalams ir, tuo būdu, gauti ekologišką produktą. Čia ekonomika, o elgesio su gamta etika leidžia nesigilinti į tamprius gamtinius ryšius: tiesiog saugok ir tau bus atlyginta.

Gamta rodo, jog šiemet pavasaris tikrai ankstyvas Š.m. balandžio 14 d. nedideliame tvenkinuke šalia Druskininkų miškų urėdijos jos darbuotojas Audrius Norkūnas pastebėjo klykuolės patelę su 8 kumščio dydžio jaunikliais. Ji, matomai, išsiperėjo pakrantėje jiems iškeltuose inkiluose. Tai ypač ankstyvas rūšies parėjimo atvejis, parodantis, jog šiais metais pavasaris paukščiams buvo tikrai ankstyvas.

Šių metų kovo 22-23 d. Kaune vyko LOD narių Visuotinis susirinkimas už 2013 m. (toliau, Susirinkimas). Iš 237 į Kauną suvažiavo 77 Draugijos nariai. Be įprastos darbotvarkės: LOD sekretoriato, LOD Tarybos, LOD Kontrolės komisijos ir Lietuvos ornitofaunistinės komisijos ataskaitų, Susirinkime po Kontrolės komisijos nario atstatydinimo, išrinktas naujas narys, svarstomi LOD įstatų keitimų siūlymai. Aptartos 2014 metais planuojamos LOD veiklos, 2013 ir 2014 m. “Metų paukščio“ ir „Kalėdinio paukščių stebėjimo maratono“ akcijos, žiemojančių vandens paukščių apskaitų rezultatai, pristatytas pranešimas apie paukščių lizdaviečių praradimą dėl pastatų renovacijos, vyko diskusijos, kaip LOD nariai gali prisidėti siekiant sumažinti paukščių žūtį darbų metu ir išsaugoti šiuo metu perinčius sparnuočius. Antroji Susirinkimo diena buvo skirta kovų kolonijų, dirvinių sėjikų ir pempių apskaitų, didžiojo kormorano kolonijų stebėsenos, Lietuvos perinčių paukščių atlaso metodikų, organizavimo ir vykdymo klausimams, taip pat pristatytas pranešimas apie paukščių gausos pokyčius Lietuvoje pastaraisiais metais.

Kovo 30-31 d. Priešpaskutinę kovo dieną Tyruliuose maloniai glostė saulutė ir pasitiko ilgesingas gervių trimitavimas. Gervių balsai čia aidi visą dieną, o vakarop nustelbia visus kitus garsus. Kaip ir rudakaklių kragų „giesmės“, nors giesmėmis jas sunku pavadinti – garsai niekuo nenusileidžiantys ilgasnapių vištelių žviegimui. Čia lengvai išgirsi abu garsus: rudakakliai kragai dalinasi tais pačiais tvenkiniais, kaip ir ilgasnapės vištelės. Rudakaklių kragų čia daug – ne mažiau dvidešimties porų. Kragai dar neperi, plaukioja poromis, dalijasi teritoriją, bet suskaičiuoti juos – ne pati lengviausia užduotis: į atviro vandens plotus paukščiai išplaukia nedažnai, o kai kuriuose tvenkiniuose ir to atviro vandens nesimato, mat viską dengia tankus nendrynas. Bet neišgirsti šių paukščių neįmanoma, kaip ir itin triukšmingų ilgasnapių vištelių, kurios, matyt, dar neseniai sugrįžę į perimvietes, triukšmauja vidury dienos, visiškai paneigdamos savo, kaip naktinio paukščio, vardą. Jų čia irgi daug, kiekviename tvenkinyje bent po kelias poras.

Saulėtą balandžio 5 dieną, Karklėje vyko renginys Pasaulinei paukščių dienai paminėti. Pajūrio regioninio parko direkcija (PRPD) kartu su Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kvietė susipažinti su sparnuočių įvairove supančia Pajūrio gyventojus, ir paukščiams skirtais įvairiausių tipų ir konstrukcijų inkilais.

Pagal LR Labdaros ir paramos įstatymą galite mus paremti, pervesdami 2 %. nuo savo pajamų mokesčio sumos. Parama, kaip ir ankstesniais metais, bus skiriama išimtinai žiemojančių paukščių globai. Pernai surinkta parama buvo panaudota žiemojančių vandens paukščių ir smulkiųjų žvirblinių paukščių lesinimui. Kaune ir Kėdainiuose LOD su savanorių pagalba dvi paskutines žiemas reguliariai maitino Nemune ir Nevėžyje žiemojančius vandens paukščius. Naudojant gautos 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio bei kitas paramos lėšas, draugija per paskutinius du metus iš ūkininkų ir UAB „Kauno grūdai“ nupirko ir vandens paukščiams sušėrė 9 tonas grūdų. Taip pat be paramos neliko ir smulkieji paukščiai. LOD iš paramos taip pat nupirko 2.500 kg. saulėgrąžų.

Nauji tyrimai parodė, jog buveinių jungiamųjų elementų reikšmė anksčiau buvo nepakankamai įvertinta. Naujai sukurtas modelis geriau demonstruoja jungiamųjų biotopų elementų poveikį atskirų rūšių plitimui. Svarbu, kad šie elementai būtų pakankamo dydžio ir tinkamos kokybės. Poveikis nagrinėjamas juodosios meletos pavyzdžiu.

Lietuvos ornitologų draugija kartu su Pajūrio regioniniu parku, kviečia visus į Paukščių dieną pajūrio regioniniame parke lankytojų centre, Placio g. 54, Karklėje. Renginio metu sužinosite kokius paukščius galite privilioti į savo sodybas, kokius inkilus reikia kelti, kaip juos tinkamai pagaminti arba kur įsigyti tinkamai pagamintus.