Naujienos

  • Kovo 19 d. – pempės diena

    Tai gilių tradicijų pavasario šventė. Senoliai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. O jei ši diena giedra, tai bus pieningi metai. Šią dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius, purendavo žemę. Kai kada šią dieną jau būdavo sėjamos vasarinės gėlės. Šių metais pirmosios pempės pastebėtos Klaipėdos ir Prienų raj. jau vasario viduryje, o iki mėnesio pabaigos jos matytos jau visoje Lietuvoje. Taigi, pempės patvirtino, jog ankstyvi šilti orai buvo ne gamtos išdaiga, o realiai prasidėjęs pavasaris.

  • Uralinių pelėdų laukia naujai iškelti inkilai

    Lietuvos ornitlogų draugija kartu su prekybos tinklu „Iki“ 2012 metais pradėjo projektą, skirtą trijų nykstančių paukščių – uralinės pelėdos (Strix uralensis), žalvarnio (Coracias garrulus) ir kukučio (Upupa epops) – apsaugai. Šios gamtausauginės iniciatyvos metu renkamos lėšos bus naudojamos gerinti minėtų paukščių perėjimo sąlygas (iškeliant inkilus, įrengiant jų apsaugas). Visose „Iki“ tinklo parduotuvėse galima įsigyti daugkartinio naudojimo pirkinių krepšelius su trimis skirtingų paukščių atvaizdais. Po 1 litą nuo kiekvieno nupirkto maišelio bus skirta to paukščio išsaugojimui, su kurio atvaizdu maišelį pasirinks įsigyti pirkėjas.

  • 9-tasis “Gyvasis pavasaris” startuoja

    Dauguma Gyvojo pavasario pranašautojų, ruošiasi palikti savo žiemavietes šiltuose kraštuose. Lietuvos ornitologų draugija kviečia jus, dalyvauti gyvojo pavasario paukščių stebėjimuose. Pernai metais baltasis gandras pateikė staigmeną. Neprasidėjus kalendoriniam pavasariui šis tolimas migrantas jau pastebėtas Vilniaus mieste 2013 m. vasario 28 d. 14 val. sukiojęs ratus senamiestyje virš Gedimino pilies. Šiais metais pirmieji baltieji gandrai Lietuvoje pastebėti kovo 8 dieną. Įprastai į dangų žvalgytis patariame jau nuo kovo mėnesio vidurio. Šiomis dienomis jau gausiai registruojami pirmieji gandrai Turkijoje, Italijoje, Ispanijoje, Lenkijoje. Šelmeninės kregždės registruojamos Turkijoje bei Kipre. Mūsų pirmosios šelmeninės kregždės pernai metais pasirodė balandžio pradžioje, kai įprastai jos mūsų šalį pasiekia balandžio mėnesio pabaigoje.

  • 40-ies paukščių diena

    Lietuviai nuo senovės kovo 10 dieną minėjo 40-ties paukščių dieną, kuri simbolizavo mūsų krašto paukščių sugrįžimą, kas kaimo žmogui būdavo rodikliu planuoti ar net pradėti kasmetinius ūkio darbus. Etnografai ir gamtininkai mano, jog „40-ties paukščių diena“ taip pavadinta, nes apytikriai tiek įprastų (paprastam žmogui pažįstamų) paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę. Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos laikysis dar 40 parų. Šią dieną šeimininkėms būdavo patariama iškepti 40 bandelių, kad vasarą javai gerai derėtų. Kai kur, ypač Žemaitijoje, manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“, t.y., su savo šeima. Tikėta, kad šią dieną kur nors toliau iš namų išvažiavus, užsitrauksi nesutarimą su saviškiais ir su kaimynais. Tačiau, bet kuriuo atveju, ši data siejama su masiniu paukščių parskridimu. Šių metų ankstyva pavasario pradžia tikrai pateisino šią etnokultūrinę datą – šiai dienai į Lietuvą sugrįžo kiek daugiau nei keturiasdešimt rūšių – belieka stebėtis mūsų protėvių pastabumu.

  • Maltiečiai ruošiasi apginti savo reputaciją

    Maltiečiai siunčia linkėjimus visiems BirdLife partneriams, tame tarpe ir Lietuvos ornitologų draugijai. Pirmieji pavasario požymiai – pirmosios migruojančios šelmeninės kregždės ir kikiliai Maltoje registruojami jau sausio mėnesį. Deja maltiečius pavasaris pasitinka ne vien tik migruojančių paukščių stebėjimo malonumais, bet ir giliu susirūpinimu. Prasidėjus pavasariniam medžioklės sezonui 10 000 medžiotojų šaudys ne tik namo traukiančius paprastuosius purplelius ir putpeles, bet ir daugumą saugomų rūšių, pradedant smulkiaisiais giesmininkais, tilvikais, garniais ir baigiant plėšriaisiais paukščiais.

  • Pradėjo veikti Tyrulių pelkės tvarkymo projekto interneto svetainė

    Šią savaitę pradėjo veikti Lietuvos ornitologų draugijos kartu su partneriu UAB „Didysis Tyrulis“ įgyvendinamo Tyrulių pelkės atkūrimo projekto interneto svetainė www.tyruliai-life.lt. Svetainė skirta plačiajai visuomenei, todėl sieksime, kad joje pateikiama informacija ne tik išsamiai nušviestų visas projekto veiklas, bet ir suteiktų daugiau informacijos besidomintiems gamtotvarka, o ypač pažeistų pelkių ekosistemų atkūrimu.

  • Tikrojo pavasario pranašas – kovas – vis dar nepageidaujamas kaimynas

    Jau rašėme, jog kovas yra tikrasis pavasario pranašas. Tačiau ar mes sugebame jais džiaugtis? Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) gaunami faktai rodo ką kitą, tiksliau net baugina, kaip keičiasi žmogaus pasaulėžiūra, ką reiškia kai miesto žmogus, augantis technologijų ir prabangos apsuptoje aplinkoje atitolsta nuo gamtos, sumąsto, kad gali ir turi ją valdyti, priima sprendimus kokiai jos daliai galima leisti gyventi, o kuriai ne. Plungės miesto gyventojai ir Plungės kultūros draugijos Žaliųjų klubo nariai informavo Lietuvos ornitologų draugiją (toliau – LOD), kad š.m. vasario 25 d. prie Plungės viešosios bibliotekos pasirodė medžiotojai ir ėmė šaudyti kovus. Kovai į Plungę sugrįžo prieš savaitę, tačiau juos ir vėl, net ir miesto parke iškart pasitiko medžiotojų šūviai.

  • Renkami paukščių fenologinių stebėjimų duomenys

    Lietuvos ornitologų draugija šiais metais vėl ėmėsi iniciatyvos rinkti paukščių pavasarinius paukščių fenologinių stebėjimų duomenis. Ši informacija yra labai svarbi tiek pažintine bei moksline, tiek gamtosaugine prasme. Paukščiai yra vienas svarbiausių „gamtinio kalendoriaus” elementas, nes yra lengvai pastebimi, atspindi klimatines sąlygas platesniame regione (lyginant su augalais ar vabzdžiais, kuriems įtaka daro orai vietos lygmenyje), gerai iliustruoja klimatinius pokyčius, galiausiai suteikia informacijos paprastiems žmonėms kada galime sulaukti mus džiuginančių sparnuočių.