Naujienos

Projekto „Tyrulių pelkės atkūrimo darbai, įgyvendinant Lietuvos durpynų užpelkinimo iniciatyvą“ interneto svetainėje www.tyruliai-life.lt pradėjo veikti rubrika „Gamtos dienoraštis“, kurią pildyti gali visi pelkės teritorijoje apsilankę gamtos stebėtojai. Šiais duomenimis siekiama papildyti žinias apie projekto teritorijos gamtinę aplinką, todėl joje bus talpinami Tyruliuose apsilankiusių gamtos stebėtojų duomenys apie visus pastebėtus aktualius gamtos pasaulio pokyčius.

Susidomėjusieji LOD įprastų paukščių gausos stebėsena (monitoringu) š.m. balandžio mėn. 25 dienos vakarą rinkosi Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje. Šiemet dėl visiems svarbių pavasario švenčių (Šv. Verbų ir Velykų) tradiciškai apie balandžio vidurį organizuojamą seminarą nukėlėme net į mėnesio pabaigą. Susirinko gausus entuziastų ir paukščių apskaitomis besidominčių būrys (net 21 dalyvis). Seminare dalyvavo net 9 nauji dalyviai, kurie, tikimės, artimiausiu metu papildys Įprastų paukščių gausos stebėsenos tyrėjų gretas.

Šalies gamtinės organizacijos pasirašė bendrą kreipimasį dėl medžių apsaugos. Jo pasirašymą inicijavo Lietuvos arboristikos centras, sulaukęs ypač aktyvaus NVO sektoriaus palaikymo. Mums, ornitologams labai svarbu išsaugoti geros būklės, ypač senus medžius, kurie yra daugelio paukščių buveinė.

Pernai metais Senajame kontinente po daugiau nei 30 metų pradėti naujo Europos perinčių paukščių atlaso lauko stebėjimai. Tai labai ambicingas ir didelės apimties gamtinis projektas, kuris bus vykdomas 2013-2017 metais. Tai parodo jo pagrindinė statistinė informacija

Balandžio 11 dieną ,, Saulės‘‘ Privačioje Gimnazijoje vyko Inkilų šventė. Joje dalyvavo Tarptautinio projekto „Skriskime per Europą“ svečiai iš Jungtinės Karalystės, Belgijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Turkijos, Portugalijosir Bulgarijos. Ornitologas Gediminas Petkus pasakojo, kokiems paukšteliams kokie inkilai tinka, kada jie keliami, kaip keliami. Iš viso buvo iškelta 10 inkilų varnėnams ir zylėms.

Utenos savivaldybė komunalinio ūkio darbuotojai ir toliau naikina kovų lizdus vienintelėje išlikusioje žinomoje Utenos savivaldybės kolonijoje. Čia Utenos parko pušynėlyje, įsikūrusiame atokiau nuo žmogaus namų, jau trečią kartą šį pavasarį ardomi kovų lizdai. Į Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) užklausimą Aplinkos ministerijos (AM) pareigūnai atsakė, jog Utenos regioninis aplinkos apsaugos departamentas (Utenos RAAD) š.m. kovo 27 d. išdavė išvadą Nr. (1. 100)-s-541 UAB „Utenos komunalininkui“ š.m. balandžio 1-30 dienomis reguliuoti varninių paukščių populiacijos gausą Dauniškio parko pušyne, Utenos mieste, „… nuo medžių nuimant kovų lizdų liekanas“.

Prieš mėnesį apgailestaudami rašėme, kad Lietuvoje vis dar gajos sovietmetyje susiformavusios kovų naikinimo tradicijos. Todėl, apeliuodami į žmonių sąžinę, prašėme nebekartoti šių barbariškų veiksmų. Taip pat rašėme, kad kovas yra vienas naudingiausių žemės ūkio pagalbininkų ir sanitarų. Jo mitybos raciono didžiąją dalį sudaro peliniai graužikai, grambuolių lervos, ir kiti žemės ūkio kenkėjai. Jiems naikinti naudojama daugybė brangiai kainuojančių pesticidų ir kitų cheminių medžiagų. O grambuolius ar šliužus (tame tarpe naujai užplūstančius svetimžemius) iš daržų, aplamai sunkiai, pavyksta išprašyti. Nors paprasčiausiai jei netoliese gyvena kovai, per kelis metus šių kenkėjų ženkliai sumažėja. Kartu nereikia leisti pinigų chemikalams ir, tuo būdu, gauti ekologišką produktą. Čia ekonomika, o elgesio su gamta etika leidžia nesigilinti į tamprius gamtinius ryšius: tiesiog saugok ir tau bus atlyginta.

Gamta rodo, jog šiemet pavasaris tikrai ankstyvas Š.m. balandžio 14 d. nedideliame tvenkinuke šalia Druskininkų miškų urėdijos jos darbuotojas Audrius Norkūnas pastebėjo klykuolės patelę su 8 kumščio dydžio jaunikliais. Ji, matomai, išsiperėjo pakrantėje jiems iškeltuose inkiluose. Tai ypač ankstyvas rūšies parėjimo atvejis, parodantis, jog šiais metais pavasaris paukščiams buvo tikrai ankstyvas.

Šių metų kovo 22-23 d. Kaune vyko LOD narių Visuotinis susirinkimas už 2013 m. (toliau, Susirinkimas). Iš 237 į Kauną suvažiavo 77 Draugijos nariai. Be įprastos darbotvarkės: LOD sekretoriato, LOD Tarybos, LOD Kontrolės komisijos ir Lietuvos ornitofaunistinės komisijos ataskaitų, Susirinkime po Kontrolės komisijos nario atstatydinimo, išrinktas naujas narys, svarstomi LOD įstatų keitimų siūlymai. Aptartos 2014 metais planuojamos LOD veiklos, 2013 ir 2014 m. “Metų paukščio“ ir „Kalėdinio paukščių stebėjimo maratono“ akcijos, žiemojančių vandens paukščių apskaitų rezultatai, pristatytas pranešimas apie paukščių lizdaviečių praradimą dėl pastatų renovacijos, vyko diskusijos, kaip LOD nariai gali prisidėti siekiant sumažinti paukščių žūtį darbų metu ir išsaugoti šiuo metu perinčius sparnuočius. Antroji Susirinkimo diena buvo skirta kovų kolonijų, dirvinių sėjikų ir pempių apskaitų, didžiojo kormorano kolonijų stebėsenos, Lietuvos perinčių paukščių atlaso metodikų, organizavimo ir vykdymo klausimams, taip pat pristatytas pranešimas apie paukščių gausos pokyčius Lietuvoje pastaraisiais metais.

Kovo 30-31 d. Priešpaskutinę kovo dieną Tyruliuose maloniai glostė saulutė ir pasitiko ilgesingas gervių trimitavimas. Gervių balsai čia aidi visą dieną, o vakarop nustelbia visus kitus garsus. Kaip ir rudakaklių kragų „giesmės“, nors giesmėmis jas sunku pavadinti – garsai niekuo nenusileidžiantys ilgasnapių vištelių žviegimui. Čia lengvai išgirsi abu garsus: rudakakliai kragai dalinasi tais pačiais tvenkiniais, kaip ir ilgasnapės vištelės. Rudakaklių kragų čia daug – ne mažiau dvidešimties porų. Kragai dar neperi, plaukioja poromis, dalijasi teritoriją, bet suskaičiuoti juos – ne pati lengviausia užduotis: į atviro vandens plotus paukščiai išplaukia nedažnai, o kai kuriuose tvenkiniuose ir to atviro vandens nesimato, mat viską dengia tankus nendrynas. Bet neišgirsti šių paukščių neįmanoma, kaip ir itin triukšmingų ilgasnapių vištelių, kurios, matyt, dar neseniai sugrįžę į perimvietes, triukšmauja vidury dienos, visiškai paneigdamos savo, kaip naktinio paukščio, vardą. Jų čia irgi daug, kiekviename tvenkinyje bent po kelias poras.